Šeštadienio interviu

Dešimčiai vaikų - ir tėvas, ir motina

Benas, Tomas, Rimvydas, Brigita, Romualdas, Raimondas, Sandra, Ričardas, Rolandas, Robertas - tiek vaikų turi klaipėdietis Rolandas Jurevičius. Vienturčiu augęs savo tėvų namuose, vaikystėje jis net nesapnavo, kad ateitis jam lėmė būti dešimties atžalų tėvu ir po žmonos mirties jau ketvirtus metus vienam jas auginti. Jauniausiajam Benui - 7 metai, vyriausiajam Robertui netrukus stuktels 23 metai.

„Tiek daug vaikų turėti nei norėjau, nei nenorėjau. Kiek Dievas davė, tiek auginu“, - Tėvo dienos išvakarėse „Klaipėdai“ pasakojosi aštuonių sūnų ir dviejų dukterų tėvas. 46 metų vyras nebandė ir artimiausiu metu neplanuoja į namus atsivesti kitos antros pusės. “Savo vaikams atstoju ir tėvą, ir motiną“, - šypsojosi R.Jurevičius.

Vaikų neišdalino

- Pone Rolandai, ne vienas žmogus galvoja, kad tėvai vaikais apsikrauna todėl, kad jie - labai dievobaimingi arba...

- Asocialūs? Žinau, kad yra taip galvojančiųjų... Išties ne vienas žmogus asocialus tapo nuo vargo ir skurdo. Neslėpsiu, kad auginti dešimt vaikų - nelengva. Reikia ne vien į jų akis žiūrėti, bet ir aprengti, duoti valgyti. Sudėjus našlaičių, bedarbio bei kitas socialines pašalpas, mūsų šeimos mėnesio pajamos - apie 1 tūkst. litų. Kiekvienam nė po 100 litų neišeina. Kartu su mumis dar gyvena mano 73 metų motina. Ji savo butą pardavė, kad galėtume atsikratyti įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Ir dabar esame skolingi už dujas, elektrą. Nedaug... Bet nieko, aš ieškau darbo, vyriausieji sūnūs, grįžę iš karinės tarnybos, neseniai pradėjo dirbti. Gal išlipsime iš tų skolų. Svarbu turėti kantrybės. Jos užtenka. Po internatus vaikų neišdalinau, nors buvo patarėjų, aiškinančių, kad man taip būtų lengviau gyventi. Neatidaviau ir neatiduosiu. Kol pats laikausi, vaikai auga. O jei man kas nutiktų, vaikai vienas kitą prižiūrės. Jau dideli.

Dukros - kaip mamos

- Pradedant pirmokėliu Benu, visi Jūsų mokyklinio amžiaus vaikai lanko tą pačią L.Stulpino pagrindinę mokyklą. Devyniolikmetė Sandra Turizmo mokykloje mokosi virėjos specialybės. Gal namuose ji viską verda?

- Kai liepiu, išverda. Visi tai mokame. Maisto aš priperku, parnešu, tik bulvių neskutu. Užsakau 3 maišus po 40 kilogramų - porai savaičių.

- Jūsų keturių kambarių bute telpa 12 žmonių. Iš dešimties vaikų - net aštuoni sūnūs! Kaip tvarkotės, sutariate?

- Mergaitės mažiesiems berniukams - kaip mamos. Su dukterimis lengviau, jos ramesnės. O berniukai yra berniukai! Vis galvoji, ar ko neprisidirbs. Buvo, kaip nebuvo, visokių velnių yra prikrėtę. Nėra jie angeliukai. Ir tarp savęs susipeša. Tik spėk skirti.

Nejungia šaldytuvo

- Kasdienybėje Jūs būnate vienas akistatoje su šeimos rūpesčiais, bet prieš šventes turbūt sulaukiate paramos iš įstaigų, organizacijų ar pavienių asmenų?

- Paprastai sulaukiame dovanų prieš Kalėdas, Velykas, Rugsėjo 1-ąją. Matote, ant stalo -“Klaipėdos“ dienraštis, kurio metų prenumeratą redakcija mums padovanojo pernai prieš Kalėdas. Kasdien visi skaitome: aš, vaikai, močiutė. Prieš kelerius metus Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius padovanojo skalbimo mašiną. Ją naudojame, o štai gausių šeimų bendrijos padovanotas šaldytuvas neveikia, nes nėra ko į jį dėti. Tik retkarčiais įjungiame. Didelis šaldytuvas! Tam, kad tokį prikrautum, reikia turėti pinigų. Kai visi dirbsime, gal pilną prikrausime... Neseniai pranešė, kad mūsų šeimą žada aplankyti vieno valstybės veikėjo žmona. Atrodo, dovanos mums vieną tūkstantį litų, galėsime juos išleisti tam, ko labiausiai reikia. Dabar suku galvą. Gal skolą už komunalinius patarnavimus padengsime, o gal išklibusias buto duris naujomis pakeisime. Dar vienos sofos reikėtų. Tomukui. Dabar jis su manimi miega.

Išvažiuos į užsienį

- Kokios tėvui akimirkos sunkiausios, o kokios - džiugiausios?

- Svarbiausia, kad vaikai sveiki. Būna, kad pakarščiuoja, pagripuoja - kaip ir visi. Bet didelių bėdų dėl sveikatos neturėjome. Laimė, kad vaikai (tiesa, ne visi) gerai mokosi, nugali olimpiadose, konkursuose ar sporto varžybose. Iš pamokų nebėga. Neleidžiu tokių dalykų. Kai reikia, kai tėvo žodžio nesupranta, tai... Kas be diržo yra užaugęs? Viename aplanke kaupiu mano vaikams skirtus padėkų ir pagyrimų raštus. Norite pasižiūrėti?

- Nemaža krūvelė! Pone Rolandai, bet tarp pagyrimų vaikams matau padėką, skirtą ir Jums. L.Stulpino pagrindinės mokyklos pedagogai ir administracija dėkoja už sąžiningą ir rūpestingą dukters Brigitos auklėjimą.

- Turiu daug vaikų, tad neslėpsiu, jog iš žmonių kartais sulaukiu ir kitokių „padėkų“... Tada tėvo širdis skauda. Dar nežinau, ar labai skaudės, kai vaikai išvažiuos į užsienį. Vyresnieji žada ten laimės ir geriau mokamo darbo ieškoti.

Svajoja apie kaimą

- Ar Jūs pats turite kokią svajonę?

- Turiu. Kai mažuosius užauginsiu, bus matyti, kaip seksis ją įgyvendinti. O norčiau kaime gyventi. Netoli Klaipėdos, kokioje nors sodyboje. Joje visko būtų: ir medžių, ir gyvulių. Nors esu miestietis klaipėdietis, tikiu, susitvarkyčiau su ūkio darbais. Dabar vis literatūrą paskaitinėju apie mediciną, vaistažoles, gyvūnus, meistro darbus. Knygų namie pakanka. Traukia žemė, man net pusės hektaro užtektų prie namo. Bet tai - dar tolima svajonė. Kai paaugs vaikai, tada bus matyti.