Naujoji Lietuvos prezidentė - Dalia Grybauskaitė. Tai paaiškėjo jau po pirmojo rinkimų turo, vėlų sekmadienio vakarą Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus preliminarius rezultatus.

Dabar jau nėra abejonių, kad D.Grybauskaitės asmenybei bus skirtas ypatingas dėmesys. O jos biografija tam dėkinga – labai spalvinga ir įdomi. Anaiptol ne visuomet ji buvo „didelė ir griežta viršininkė“. Ir aukštąjį mokslą įveikė ne pirmu bandymu.

Vilniuje gimusi jaunutė, devyniolikametė D.Grybauskaitė pradėjo dirbti Lietuvos filharmonijos kadrų inspektore, paskui išvažiavo į Rusiją, į tuometį Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), kur netgi septynerius metus jai teko ir darbuotis kailių fabrike „Rot-Front“, ir mokytis aukštojoje ekonomikos mokykloje. Kailių fabrike būsimoji prezidentė iš pradžių dirbo paprasta darbininke, vėliau – laborante.

Baigusi aukštąją ekonomikos mokyklą 1983 m. D.Grybauskaitė grįžo į Vilnių ir iki pat Nepriklausomybės paskelbimo dienos dėstė politinę ekonomiją vietos aukštojoje partinėje mokykloje. Šis biografijos faktas itin nepatinka radikaliai dešiniesiems D.Grybauskaitės oponentams.

Bet 1990 m. ji nutraukė saitus su partine mokykla ir išėjo į Ekonomikos institutą, o dar po metų buvo pakviesta į tuometę Vyriausybę dirbti programų vadove. Štai tada ir prasidėjo jos karjera valstybės tarnyboje.

Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktorė, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, diplomatė Lietuvos misijoje prie ES ir ambasadoje Vašingtone, viceministrė Finansų ir Užsienio reikalų ministerijose – tai sąrašas pareigų, kurias D.Grybauskaitė ėjo per dešimtmetį nuo 1991-ųjų.

2001 m. vasarą formuojant Algirdo Brazausko Vyriausybę D.Grybauskaitė kiek netikėtai pakviesta į Finansų ministerijos vadovus. Kalbama, kad prie to daugiausia prisidėjo Prezidento Valdo Adamkaus tuometė aplinka, pasiūliusi bene svariausią ministro portfelį įteikti ne kokiam nors įtakingam kairiajam politikui, bet ekonominiu profesionalumu pasižyminčiai moteriai.

A.Brazauskas, regis, nesispyriojo. Jam ir pačiam patiko ambicinga ir jau griežtumu pagarsėjusi D.Grybauskaitė. Premjeras nesunkiai įveikė ir savo vadovaujamos Socialdemokratų partijos radikaliojo kairiojo sparno niurzgėjimą – įrodė, kad nelengvomis ekonomikos stojimosi ant kojų po gilios krizės sąlygomis reikalingi racionalūs, sveiko proto kupini, bet ne populistiniai finansiniai sprendimai.

Vyriausybės posėdžiuose finansų ministrė buvo kieta. Jei būdavo bent mažiausia abejonė dėl to, kad sprendimas gali kainuoti per daug, D.Grybauskaitė ramiai, bet užtikrintai uždėdavo savo veto. Regis, tokia buvo jos darbo Vyriausybėje sąlyga – jokių politinių sprendimų finansiniais klausimais, priešingu atveju ministro portfelis galėjo būti tiesiog padėtas ant stalo.

Kai 2004 m. buvo sprendžiama, kas turėtų būti deleguotas į Europos Komisiją iš ES naujoke tapusios Lietuvos, klausimų beveik nekilo. Per trejus finansų ministrės darbo metus D.Grybauskaitė įrodė galinti būti ta, kuri bus tinkamiausia. Ir įpėdinį vadovauti Finansų ministerijai iš esmės parinko ji. Tai buvo nuosaikus socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Dirbdama Briuselyje D.Grybauskaitė tik sustiprino savo nepriklausomos ir griežtos finansininkės įvaizdį. Meistriškai ir gana gausiai viešai kritikuodama Lietuvos valdžią už klaidas ir „puotą artėjant marui“, eurokomisarė užsidirbo nemažai populiarumo, kuris visiškai logiškai atvedė ją prie prezidento rinkimų starto linijos.

Tačiau paradoksas – D.Grybauskaitę žino beveik visi Lietuvoje, bet tebėra paslaptis, koks tai žmogus. Asmeninio gyvenimo paslapčių ji nelinkusi atskleisti, labai retai buvo moteriškų žurnalų viršelių herojė. Paprastas lietuvis apie eurokomisarę žinojo tik tiek, kad ji domisi Rytų dvikovomis, turi netgi juodąjį diržą. Esą dar vienas įrodymas, jog ji „kieta moteriškė“.

Tebuvo vos vienas kitas D.Grybauskaitės nedidelio atsivėrimo publikai pavyzdys: „Mėgstu klasikinę arba stilizuotą klasikinę muziką. Gamta man iš tiesų labai svarbi. Mėgstu pjauti žolę ir sodinti krokus“, – tai ištrauka iš jos prieš penkerius metus duoto interviu. Puošiasi santūriai, viena iš gyvenimo idealų – britų ekspremjerė Margaret Thatcher. Netekėjusi. Jos charakteris gana impulsyvus, pati tai yra pripažinusi, nors per pastaruosius kelerius metus tvirtina išmokusi kantrybės ir diplomatijos.