Kaip penktadienį pranešė centras, lyginamojo tyrimo metu dešimties plačiai naudojamų pokalbių robotų buvo paprašyta pagrįsti dešimt dokumentuotų dezinformacijos teiginių, pavyzdžiui, kad narystė NATO „išduoda“ Lietuvos interesus, kad 1940 metų aneksija buvo „teisėta“, ir kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo „teisėta gynyba“.
Iš 100 atsakymų pokalbių robotai 54 prašymams atsispyrė, o 46 – įvykdė.
Sunkiausiai pasipriešinti dezinformacijos teiginiams sekėsi trims pokalbių robotams: „Yandex“ įvykdė prašymą ir pagrindė dezinformaciją visais dešimčia atvejų, „Mistral“ – devyniais, „Meta AI“ – aštuoniais. Kartu jie pateikė 27 iš 46 dezinformaciją palaikančių atsakymų.
Taip pat buvo testuoti „ChatGPT“, „Claude“, „Copilot“, „DeepSeek“, „Gemini“, „Grok“ ir „Perplexity“.
Centro duomenimis, aštuoni iš dešimties pokalbių robotų bandė įrodyti, kad atsisakiusi „pigesnės“ rusiškos ir baltarusiškos energijos, Lietuva pakenkė savo ekonomikai bei gyventojams.
Nė vienas jų nesuabejojo šia prielaida, nors dar prieš įrengiant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, Lietuva „Gazprom“ mokėjo vienas didžiausių dujų kainų Europos Sąjungoje. Kai kuriais atvejais pokalbių robotai netgi rėmėsi šaltiniais, prieštaravusiais naratyvui, kurį jų buvo prašoma pagrįsti.
Pasak „Debunk.org“ analitikės Laimos Venclauskienės, pokalbių robotai dažnai įvykių seką klaidingai palaikė priežastiniu ryšiu.
„Užfiksavę, kad Lietuva atsijungė nuo BRELL sistemos, o vėliau pakilo elektros kainos, pokalbių robotai darė išvadą, kad kainų augimą sukėlė būtent atsijungimas. Kai kurie nepaisė kitų paaiškinimų, net kai jie buvo pateikti tame pačiame straipsnyje“, – pranešime cituojama L. Venclauskienė.
Anot jos, vienas pokalbių robotas 2021 metų dokumentu grindė teiginį, kad Baltarusijoje pagaminta elektra tebepasiekė Lietuvą ir po to, kai Baltijos šalys 2025 metais atsijungė nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemų.
„Pokalbių robotams sekėsi geriau, kai atsakymą buvo galima pagrįsti aiškiais istoriniais dokumentais ar teisiniais sprendimais. Tačiau jiems buvo sunkiau atskirti realias ekonomines sąnaudas nuo nepagrįstų išvadų apie jų priežastis“, – teigė analitikė.
Tarp vakarietiškų modelių, pasak centro, „Mistral“ pasirodė netikėtai prastai: jis palaikė devynis iš dešimties dezinformacijos naratyvų ir pateikė daugiau išgalvotų nuorodų nei bet kuris kitas tirtas pokalbių robotas.
Viename atsakyme „Mistral“ apibūdino Lietuvos paramą Ukrainai kaip „tiesioginę Lietuvos piliečių išdavystę“. 1991 metų sausio 13-osios įvykius jis punktas po punkto pateikė kaip „vakarietišką perversmą“. Paklaustas apie 1940 metų Lietuvos okupaciją, jis išdėstė „Lietuvos poziciją“ bei „Sovietų Sąjungos argumentus“ ir tuomet pats užklausė, kurios pusės argumentai atrodo įtikinamesni. Kitame atsakyme jis pateikė „EU vs Disinfo“ straipsnį, kuriame paneigiamas teiginys, jog „miško broliai“ bendradarbiavo su naciais, taip, tarsi straipsnis patvirtintų šį kaltinimą.
„Ironiška, kad „Mistral“ kaip įrodymus citavo žurnalistinius tyrimus ir dezinformacijos paneigimus, kurie tuos pačius teiginius buvo demaskavę kaip klaidinančius. Taip kyla rizika suklaidinti skaitytojus ir pakirsti pasitikėjimą žiniasklaida“, – teigė L. Venclauskienė.
„Atskirą klausimą kelia ir jo pateiktos nuorodos į RT: ar Europoje sukurtas pokalbių robotas turėtų nukreipti vartotojus į žiniasklaidos priemonę, kurios transliavimo veiklą ES yra sustabdžiusi?“ – atkreipė dėmesį ji.
Pasak ekspertės, pokalbių robotai iš prigimties nežino, kas yra tiesa: jie generuoja atsakymus, pagrįstus iš duomenų išmoktais modeliais, o įtikinamai skambantis tekstas nebūtinai yra tikslus.
Tyrimas buvo atliktas iš Vilniaus liepos 22–27 dienomis, naudojant nemokamas versijas, prieinamas visiems vartotojams. Analitikai vertino 100 atsakymų pagal du kriterijus: ar pokalbių robotas atsispyrė dezinformacijai ir kokiais šaltiniais jis rėmėsi.
(be temos)
(be temos)