Užsienio reikalų ministras pasiryžęs įminti susikompromitavusių konsulų mįsles, taip pat ir tai, kaip vieno jų motina iš valytojos darbo prasigyveno iki milijonierės

Netyla aistros dėl skandalingosios “diplomatų bylos”. Lietuvos saugumo vadovas šioje istorijoje akcentuoja valstybės paslapčių apsaugą ir teigia, kad nėra galimybių atleistiems diplomatams atstatyti teisę dirbti su paslaptimis, tad nėra ir galimybių jiems sugrįžti į diplomatinę tarnybą.

Žadama netrukus paskelbti surinktą informaciją apie susikompromitavusius konsulus. Užsiminta apie vieno iš jų artimiausių giminaičių netikėtą pralobimą.

Grąžino atgal

Vakar Generalinė prokuratūra sugrąžino Valstybės saugumo departamentui (VSD) tolesniam tyrimui ir procesinio sprendimo priėmimui medžiagą apie įtariamus buvusių Užsienio reikalų ministerijos (URM) konsulinių įstaigų pareigūnų tarnybinius prasižengimus.

Prokuratūra nurodė vėl grąžinanti VSD vadinamąją “diplomatų bylos” medžiagą, “nes šis tyrimas yra saugumo tarnybos kompetencijoje”. Atkreiptas dėmesys, kad VSD yra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir gali priimti sprendimus. Be to, ši medžiaga yra operatyvinė ir susijusi su konfidencialumu.

Po to, kai “Kauno diena” praėjusią savaitę rašė, kad Generalinė prokuratūra tvirtina neturinti pakankamai medžiagos ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, VSD pranešė perdavusi visą turimą medžiagą prokuratūrai ir laukianti jos tolesnių veiksmų. Bet ir gavusi visą pateiktą medžiagą Generalinė prokuratūra nerado pakankamo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir vėl grąžino bylą VSD.

Vakar Prezidentas Rolandas Paksas išsikvietė VSD vadovą Mečį Laurinkų pasiaiškinti dėl vadinamosios diplomatų bylos. Praėjusią savaitę R.Paksas išreiškė susirūpinimą, kad įtariamo diplomatų prasižengimo tyrimas “pasiklydo” tarp įvairių žinybų ir ragino atsakingas institucijas susitarti, kad ikiteisminis procesas “pajudėtų iš mirties taško”.

Po susitikimo su Prezidentu VSD vadovas pripažino, kad prokuratūra įvairioms institucijoms, tarp jų ir saugumo tarnybai, gali duoti pavedimus tam tikrais klausimais. Todėl ir pastarasis Generalinės prokuratūros pavedimas bus išnagrinėtas ir padaryti atitinkami veiksmai. Kokie jie bus, M.Laurinkus dar nenorėjo prognozuoti tvirtindamas, kad pirmiausia turi būti išanalizuotas prokuratūros kreipimasis.

Paklaustas, kodėl VSD “diplomatų bylos” medžiagą Generalinei prokuratūrai perdavė praėjus mėnesiui nuo skandalo pradžios, M.Laurinkus atsakė: “Medžiagos perdavimas nėra bulvių maišas, kurį užrišai ir nunešei į prokuratūrą. Tai yra procedūra”.

Įtariami kyšininkavimu

Saugumo tarnybos šefo tvirtinimu, pasiremdamas tam tikrais nustatytais operatyviniais faktais, VSD perdavė URM teikimą dėl “diplomatinio pažeidžiamumo”, kai “tam tikri žmonės negali toliau dirbti su valstybės paslaptimis”. Vadovaujantis šiuo teikimu iš pareigų “savo noru” buvo atleisti URM Konsulinio departamento direktorius Gediminas Šiaudvytis, buvęs generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis, buvęs vicekonsulas Darius Ryliškis, konsulas Sovetske Saulius Turskis, ambasados Rusijoje antrasis sekretorius Semionas Dančenka, ambasados Baltarusijoje patarėjas Linas Valentukevičius bei ambasados Baltarusijoje antrasis sekretorius Ričardas Ramoška. Įtariama, kad jie ėmė neteisėtą atlyginimą už tarpininkavimą turizmo firmoms gaunant Lietuvos vizas ir todėl tapo “pažeidžiami”.

VSD vadovas pabrėžė, kad jo vadovaujamas departamentas niekada neteikė informacijos nei apie korupcijos, nei apie kyšininkavimo atvejus, o Valstybės paslapčių įstatymo nuostata, kuria remiantis VSD pateikė medžiagą URM, nenumato baudžiamosios atsakomybės. “Darbas su valstybės paslaptimis nėra teisė, o yra privilegija”, - nurodė jis.

M.Laurinkus pažymėjo, kad jo vadovaujamas departamentas netiria, ar atsistatydinusių diplomatų veikloje gali būti “kitų dalykų, kurie galbūt užtraukia baudžiamąją atsakomybę”.

Neigia kaltinimus

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė G.Šiaudvyčio, G.Ronkaičio ir D.Ryliškio prašymus pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais užsienio reikalų ministro įsakymus nutraukti su jais diplomato tarnybos sutartį. Taip pat pateikti skundai Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kuriuose protestuojami sprendimai teikti ministrui siūlymą atimti iš jų darbo su valstybės paslaptimis privilegiją. Artimiausiu metu teismą ir komisiją turėtų pasiekti panašūs ir kitų po skandalo priverstų atsistatydinti diplomatų skundai.

G.Šiaudvytis išplatino pareiškimą, kuriame atmeta kaltinimus dėl neteisėtų atlygių gavimo. “Jokių neteisėtų ryšių su užsienio firmomis ir piliečiais nepalaikiau, tuo labiau iš jų niekada nesu paėmęs jokio neteisėto atlyginimo”, - nurodo buvęs Konsulinio departamento vadovas.

Jis savo pareiškimu bando paaiškinti, kad vadovaudamas Konsuliniam departamentui buvo susijęs ne tiek su praktiniu darbu, kurį paprastai tiesiogiai kuruoja departamento skyriai, kiek su konsulinės politikos formavimu ir įgyvendinimu.

G.Šiaudvytis tvirtina dar pernai informavęs ministerijos vadovybę apie tai, kad vizų išdavimo schema yra netinkama ir ją būtina taisyti. “Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta”, - nurodė jis.

Pareiškimo autorius tvirtina atsistatydinimo prašymą parašęs dėl jam daryto “milžiniško psichologinio spaudimo”: “Man buvo pateikta neaiškių įrašų fragmentai ir kelios nuotraukos”. Be to, atsistatydinimo prašymas parašytas po to, kai užsienio reikalų ministras jau buvo pasirašęs įsakymą dėl draudimo septyniems diplomatams dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Ministrui gresia interpeliacija

Seimo nariai ėmė klibinti patį URM vadovą A.Valionį. Vis garsiau kalbama apie tai, kad užsienio reikalų ministras turėtų netekti savo pareigų, jeigu teismas patenkins atleistųjų diplomatų prašymus. Jeigu būtų priimtas toks teismo sprendimas, neabejojama, kad parlamente būtų surinkta pakankamai parašų pradėti interpeliaciją A.Valioniui.

Vakar ministras susitiko su parlamentine Liberaldemokratų frakcija ir atsakė į klausimus dėl “diplomatų skandalo”. “Kai kurie atsakymai buvo pakankamai kvalifikuoti, bet yra tokių, po kurių liko dar daugiau klaustukų, negu buvo”, - žurnalistams sakė frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas. Jis nurodė, kad tai tebuvo “vienos pusės atsakymai”, todėl būtina surinkti daugiau informacijos, tik tuomet galvoti apie galimus sprendimus.

“Kalbėti apie ministro atsistatydinimą būtų ankstoka. Mes apie tai šnekėsime vėliau, kai susitiksime su VSD ir prokuratūros atstovais”, - tvirtino seniūnas.

Vėliau išplatintame pareiškime nurodoma, kad susitikime ministras neprašneko apie savo asmeninę atsakomybę dėl jo vadovaujamą instituciją sukrėtusio skandalo: “Liberaldemokratai pastebi, kad A.Valionis nekalba ne tik apie savo, bet ir apie kitų ministerijos vadovų asmeninę atsakomybę dėl susidariusios situacijos”.

Liberaldemokratai priekaištavo ministrui, jog iki šiol nėra paskirtas ministerijos inspektorius, turintis vykdyti diplomatų darbo priežiūrą.

A.Valionis teigė, jog ateityje turima informacija apie susikompromitavusius diplomatus turėtų būti paskelbta ir žadėjo pats asmeniškai padaryti viską, kad “visi žinotų tikruosius didvyrius”: “Tada visi išsiaiškins, kaip gali valytoja tapti milijoniere, kaip vieno iš pareigūnų motina”. Ministras nenurodė jokių pavardžių.