„Kol nesibaigs tyrimas, negaliu priiminėti tokių sprendimų“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė ministrė.

Ji taip pat teigė, kad birželį perkeliant E. Paulavičių į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą „nepažeidėme jokių procedūrų“.

„Viską padarėme teisiškai preciziškai“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Pasak jos, labiausiai šioje situacijoje dabar kenkia „viešas šitos temos eskalavimas ir politizavimas“.

Grąžinti pulkininką E. Paulavičių į pareigas paraginęs NSGK atkreipė dėmesį, kad krašto apsaugos ministrės įsakymas dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą priimtas anksčiau nei pasirašytas įsakymas pradėti tyrimą dėl jo elgesio su pavaldiniais.

Už tokį komiteto sprendimą penktadienį per komiteto posėdį balsavo septyni NSGK nariai, prieš buvo trys, du susilaikė. Pati D. Šakalienė kaip NSGK narė irgi dalyvavo komiteto posėdyje, tačiau per balsavimą nusišalino.

Jaučia NSGK spaudimą

Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktus dokumentus, įsakymas dėl nušalinimo pasirašytas birželio 24 dieną, o dėl tyrimo pradėjimo – birželio 25 dieną.

Komitetas taip pat paragino ministeriją sudaryti galimybę žvalgybos kontrolieriui susipažinti su AOTD darbuotojų skundais dėl galimo darbuotojų teisių pažeidimo, kurių pagrindu KAM generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių tyrimą dėl E. Paulavičiaus veiklos.

D. Šakalienė penktadienį pakartojo, kad ėmėsi veiksmų, kurių privalėjo imtis sulaukusi darbuotojų skundų dėl direktoriaus.

Viską padarėme teisiškai preciziškai.

Ji taip pat tvirtino jaučianti dalies NSGK narių spaudimą ir kad tai yra nepriimtina.

„Ką jau matėme komiteto posėdžio metu, kad iš anksto vieno komiteto nario buvo parengta komiteto sprendimo rezoliucija, su kuria net nebuvo supažindinti kiti komiteto nariai. Tai rodo, kad iš tiesų net nėra jokio noro įsigilinti į faktines aplinkybes“, – sakė ministrė.

„Aš nežinau, kaip turėtų jaustis žmonės, kurie šiuo metu dalyvauja Generalinės inspekcijos tyrime. (...) Mano, kaip ministrės, pareiga yra apginti šiuos žmones ir aš toliau tai darysiu“, – pridūrė ji.

Nepritaria pokyčiams skyrimo tvarkoje

D. Šakalienė taip pat pareiškė nepritarianti siūlymams, kad AOTD direktorių skirtų Vyriausybė, o ne krašto apsaugos ministras vienasmeniškai.

Po E. Paulavičiaus nušalinimo tokią idėją iškėlė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad tokią galimybę reikėtų apsvarstyti.

Ministrė patikino, jog, nepaisant pasirodžiusios informacijos ir besitęsiančios diskusijos, institucija veikia ramiai, brandžiai ir efektyviai.

BNS rašė, kad birželį D. Šakalienės įsakymu AOTD direktorius E. Paulavičius perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, nors jo kadencija turi baigtis rugpjūtį.

Ministrė žurnalistams tvirtino, kad tokį žingsnį ji buvo priversta žengti sulaukusi darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti, kol dėl jo elgesio su pavaldiniais atliekamas tyrimas.

Neatmeta galimybės dar kartą pasiūlyti kitas pareigas

Pasak D. Šakalienės, padėtis departamente pablogėjo jai atsisakius skirti E. Paulavičių antrai kadencijai.

Ministrė patikino, jog principas skirti karinės žvalgybos vadą antrai kadencijai savaime nėra blogas, nepaisant to, kad nusistovėjusi praktika šiose pareigose yra dirbti vieną kadenciją.

Ji yra sakiusi, kad E. Paulavičiui buvo pasiūlytos gynybos štabo viršininko pavaduotojo pareigos, tačiau jis jų atsisakė.

„Jeigu jis persigalvos dėl klausimų, kurie susiję su jo tolesnėmis pareigomis, tai mes tikrai esame atviri pasiūlymams. Bet, aišku, tyrimo rezultatai, matyt, parodys, kokioj apimty mes galime kalbėti apie tolesnę jo karjerą“, – teigė ministrė.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Gintautas Paluckas AOTD vado nušalinimo istoriją įvertino kaip emocijų išraišką.

Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, į AOTD vadovo pareigas vietoje E. Paulavičiaus rugpjūtį ketinama skirti buvusį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadą pulkininką Mindaugą Mažoną.

NSGK svarstys tolesnius veiksmus

Krašto apsaugos ministrei D. Šakalienei pareiškus, kad ji negrąžins pulkininko E. Paulavičiaus į AOTD vadovo pareigas, NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad jo vadovaujamas komitetas svarstys, kaip toliau spręsti susiklosčiusią situaciją.

„Aš noriu išspręsti paprastą problemą – dabar iškilo grėsmė kariuomenės ir karininkijos reputacijai, šitą problemą turime išspręsti, čia yra mano, kaip NSGK pirmininko, pagrindinis uždavinys. O opozicija, ką aš girdžiu, tai gali eiti į visą spektrą dalykų, kur matoma problematika viešojoje erdvėje dėl ministerijos ir ministrės sprendimų priėmimo“, – Eltai komentavo G. Jeglinskas.

Paklaustas, ar, jo žiniomis, opozicija svarsto galimybę D. Šakalienei inicijuoti interpeliaciją, NSGK pirmininkas teigė apie tokius ketinimus negirdėjęs. Vis tik, parlamentaras pažymėjo, kad viešojoje erdvėje pasirodantys opozicijos pareiškimai gali tai suponuoti.

„Bet aš nenoriu užbėgti už akių. Mes, kaip koalicijos partneris, to nesiekiame. Mes siekiame išgelbėti kariuomenės ir karininkijos reputaciją, kuri šiuo metu yra ypatingai pažeista“, – sakė jis.

„Į šį karininką žvelgiama kaip į objektą, kuris čia buvo pašalintas ir nereikia į tai reaguoti. Ne, toks nušalinimas nuo pareigų yra signalas visai kariuomenei“, – sakė jis.

V. Čmilytė–Nielsen: tokio sprendimo buvo galima tikėtis

Savo ruožtu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė–Nielsen teigia, jog tokio ministrės sprendimo ir buvo galima tikėtis.

„Galima buvo tikėtis tokios reakcijos. (…) Su (NSGK – ELTA) kolegomis tikrai kalbėsimės apie tai, kokie galėtų būti tolimesni veiksmai“, – Eltai sakė ji.

Pasak V. Čmilytės–Nielsen, daug svarbiau yra atstatyti E. Paulavičiaus, kaip karininko, garbę, o ne imtis kažkokių veiksmų prieš krašto apsaugos ministrę, įskaitant ir interpeliacijos inicijavimą.

„Kol už ją mūru stovi bent du koalicijos partneriai, tai visos kalbos apie interpeliaciją yra, visų pirma, politinė aritmetika. (…) Kol kas yra atviri visi keliai. Nepasakysiu konkretaus sprendimo, nes NSGK reikės išsidiskutuoti apie tai“, – nurodė parlamentarė.

„Veiksmai ministrės atžvilgiu yra vienas dalykas. Kitas dalykas yra karininko garbė, apie kurią mes šiandien komitete ir kalbėjome. (…) NSGK šiandienos sprendimu mėgino ministrei padėti ištaisyti (klaidą – ELTA). Gaila, kad ministrė tuo nepasinaudojo“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.

L. Kasčiūnas siūlys komitetui kreiptis į G. Nausėdą

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto siūlyti komitetui kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, jog šis padėtų stabilizuoti situaciją krašto apsaugos sistemoje.

Mes pasiūlėme, kaip išlipti iš tos duobės, bet vietoje to, ministrė nusprendė duobėje likti ir kastis toliau. Labai gaila.

„Mes pasiūlėme, kaip išlipti iš tos duobės, bet vietoje to, ministrė nusprendė duobėje likti ir kastis toliau. Labai gaila. Tai kelia klausimų, kad vis tik tai labiau vadovavimasis emocijomis, situacija dažnai įvertinama neadekvačiai. Kyla klausimų, kaip būtų elgiamasi sudėtingesnėse krizinėse situacijose, kai net tokių klausimų nesugebama suvaldyti“, – penktadienio popietę Eltai teigė L. Kasčiūnas, komentuodamas D. Šakalienės reakciją į NSGK rekomendaciją.

„Jeigu rinksis komitetas, svarstyčiau siūlyti, kad komitetas galėtų pasikreipti į ginkluotųjų pajėgų vadą – į prezidentą, kad jis stabilizuotų padėtį ir savotiškai užtikrintų sklandų Lietuvos karinės žvalgybos darbą“, – dėstė jis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis pabrėžė – šioje situacijoje svarbiausia stabilizuoti situaciją krašto apsaugos sistemoje.

„Mes negalime krašto apsaugos sistemos palikti emocinės politikos įkaite. Čia esminis dalykas“, – tvirtino jis, klausiamas, ar opozicija svarstys apie tolimesnius politinės atsakomybės žingsnius.

L. Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad jo neįtikina D. Šakalienės argumentai, esą ji negali grąžinti E. Paulavičiaus į pareigas, kol nėra baigtas Generalinio inspektoriaus pradėtas aplinkybių patikrinimas dėl skundų pulkininko atžvilgiu.

„Čia ne argumentas. Čia tiesiog teiginys. Aplinkybių patikrinimas yra žemiausio lygio procesinis veiksmas, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vidinis reikalas ir netgi nėra tyrimo. Bet net ir esant tyrimui, pareigūnai ir karininkai nebūna nušalinami“, – dabartinei KAM vadovei oponavo buvęs ministras.

Opozicijoje dirbantis parlamentaras taip pat atmetė D. Šakalienės užuominas apie komiteto narių daromą politinį spaudimą.

„Problemą sukūrė pati ministrė. Ji sukūrė krizę ir nesugebėjo suvaldyti. NSGK pasiūlė sprendinį, ji atsisakė tai padaryti. Jos sprendimas“, – savo matymu dalijosi L. Kasčiūnas.

„Dabartinė situacija yra liūdna ir neįkvepia“, – apibendrino jis.

Prezidentūra nesiima vertinti NSGK išvadų dėl E. Paulavičiaus

Prezidentūra neatsako, ar krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė turėtų atsižvelgti į komiteto nuomonę. Pasak šalies vadovo atstovų, situacijos vertinimą pateiks tyrimą atliekantis Generalinis inspektorius.

„Prezidentas ne kartą yra pabrėžęs, kad ministrė turi teisę skirti AOTD vadovą, taip pat ir skirti arba neskirti jo antrajai kadencijai. AOTD yra krašto apsaugos ministrui pavaldi institucija“, – į Eltos siųstą užklausą atsakė Prezidentūra.

„Aplinkybių patikrinimą atlieka generalinis inspektorius, kuris ir pateiks vertinimą“, – akcentavo šalies vadovo atstovai.