Žlugimas

Draudimo bendrovėje „Censum“ - bankrotas

Praėjusią savaitę valstybinė draudimo priežiūros komisija anuliavo Klaipėdos bendrovės „Censum“ leidimą užsiimti draudimo veikla. Beveik prieš metus buvo pradėtos bendrovės „Censum“ paskelbimo bankrutavusia procedūros.

Draudimo bendrovė savo veiklą nutraukė beveik prieš metus. Draudimo priežiūros komisijos sprendimu buvo iškelta bankroto byla, nes komisijos nariai „Censum“ finansinę padėtį laikė nepalankia. 2002 metais bendrovė patyrė daugiau kaip 0,8 mln. Lt nuostolių. 2003 metų balandį draudimo bendrovės akcininkai nusprendė pristabdyti „Censum“ draudiminę veiklą, nors priežiūros komisija rekomendavo įstatinį kapitalą padidinti 2 mln. Lt.

Apie 30 Klaipėdos įmonių „Censum“ įsteigė pirmiausiai uostamiesčio pramonei aptarnauti, todėl draudimo bendrovės akcininkėmis ir klientėmis buvo dešimtys įvairių šakų mieto įmonių. „Censum“ valdybos narys Martinas Gusiatinas netgi mato „Censum“ ir kitos įstaigos, kurią klaipėdiečiai kažkada įkūrė miesto pramonei aptarnauti, - Vakarų banko likimo panašumų.

„Bet koks palyginimas šlubuoja, - sakė M. Gusiatinas. - Tačiau, kai steigėme, visi manėme, kad drausime savo įmones. „Censum“ nesėkmės priežastis – nekvalifikuotas vadovavimas, taip pat stipri konkurencija draudimo paslaugų rinkoje. „Censum“ įstatinis kapitalas buvo tik 2 mln. Lt – tai šimtą kartų mažiau nei Lietuvos draudimo gigantų.

Be to, priežiūros komisija suvaidino neigiamą vaidmenį. Bendrovė turėjo daug turto, tačiau komisija neleido tuo turtu disponuoti.“

Buvęs „Censum“ direktorius Algirdas Žukauskas sakė, kad jis iš pareigų pasitraukė 2001 metais, palikdamas reikalus normalios būklės – nuostolių nebuvo, balansas buvo teigiamas. „2000 metais bendrovė gavo apie 1 mln. Lt pelno, pradėjo akcininkams mokėti dividendus. Dar man vadovaujant pradėta kalbėti, jog reikia didinti įstatinį kapitalą. Toks sprendimas nebuvo priimtas“, - sakė A. Žukauskas. A. Žukauskas atsisakė įvardinti įmonės bankrutavimo priežastį, motyvuodamas, kad neturi teisės komentuoti akcininkų sprendimo.

„Censum“ valdybos pirmininkas Gintaras Valančius, atsakydamas į klausimą apie draudimo bendrovės nesėkmės priežastis, pirmiausiai nurodė „prastą administravimą“.

„Balansas buvo neigiamas. Direktorius sudarydavo sutartis jų neperdrausdamas, todėl susidarė nemažų nuostolių. Tie nuostoliai ir prarijo įmonę. Antraeilė nesėkmės priežastis – stipri draudimo rinkos konkurencija“, - teigė G. Valančius.

Vienas „Censum“ akcininkas, nenorėjęs nurodyti savo pavardės, komentuodamas akcininkų sprendimą nedidinti įstatinio kapitalo, sakė, kad buvo netikslinga gelbėti nerentabiliai dirbančią įmonę. Anot akcininko, „Censum“ veikla buvo nesėkminga todėl, kad bendrovė pernelyg maža. 2003 metų pradžioje draudimo bendrovės turtas siekė daugiau kaip 2,2 mln. Lt.

Pasak vienos Klaipėdos automobilių remonto įmonės direktoriaus, taip pat prašiusio neminėti jo pavardės, jų įmonė „Censum“ kliente tapo todėl, kad draudimo bendrovė savo paslaugas iš pradžių siūlė už mažesnę nei konkurentai kainą. „Tačiau kuo toliau, tuo darėsi blogiau - „Censum“ vilkino atsiskaitymus, neatsiskaitydavo su savo klientais, kuriems mes remontuodavome mašinas, taip pat ir su mumis.

Ši bendrovė ir dabar mums skolinga, tiesa, nedidelę sumą“, - sakė direktorius.

Antano Boso ir Rimanto Stonio atstovai spaudai redakcijai sakė, kad jų atstovaujami asmenys nenori prisiminti šios „liūdnos istorijos, pasibaigusios brankrotu“. A. Bosas ir R. Stonys anksčiau kartu vadovavo Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai, kuri taip pat buvo „Censum“ akcininkė.

„Censum“ buvo antroji Lietuvoje bankrutavusi įmonė per visą draudimo verslo gyvavimo laiką. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje bankrutavo draudimo bendrovė „Tevija“.