„Paskutinė idėja, kurią mums pateikė architektai yra 27 metrų aukščio obeliskas. Jo visiškai nepriėmė žmonės, todėl šis sprendimas yra naikinamas su visa epopėja nuo 1998 metų. Akivaizdu, kad šioje vietoje atsiras kita idėja, kuri bus labiau priimtina ir realizuota“, – prieš tarybos posėdį Eltai teigė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

„Pats paminklas lieka nepastatytas, nes jam dvigubai pritrūko pinigų, o žmonės jų neaukojo. Tikiuosi, kad atsiras mintis, susieta ar tai su Baltais, ar tai su Šiaulių istorija“, – tęsė jis.

Sprendimui Prisikėlimo aikštėje obelisko nebestatyti ketvirtadienį vykusio posėdžio metu pritarė 19 tarybos narių, 5 susilaikė, o 7 balsavo prieš.

Tvirtina, kad lėšų rasti buvo galima

Savo ruožtu Šiaulių miesto tarybos opozicijai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Martynas Šiurkus tikina – nors projekto kaina ir išbrango beveik 200 tūkst. eurų, savivaldybė tam lėšų galėjo rasti.

Pats paminklas lieka nepastatytas, nes jam dvigubai pritrūko pinigų, o žmonės jų neaukojo.

„Vienas tarybos sprendimas buvo 1998, kitas – 2006 metais. Tačiau, per du dešimtmečius nebuvo niekaip sugebėta to paminklo pastatyti. Kada jau buvo prieita finišo tiesioji, buvo įvykdytas konkursas, nuspręsta, kad savivaldybė neskirs papildomų lėšų. Be abejo, kad buvo galima jų surasti“, –  tvirtino M. Šiurkus.

„Tačiau, savivaldybė nusprendė, kad paminklas nebėra aktualus miestui. Kaip laisvė gali būti neaktuali? Tai mero daugumos sprendimas, jis pats mėgsta surasti, prie ko prisikabinti – kodėl būtent šioje vietoje statome, kodėl būtent obeliskas... Galime šnekėti, bet nereikia naikinti tarybos sprendimo“, – pabrėžė jis.

Kultūros ministerijos prašo imtis iniciatyvos dėl karių kapinių iškeldinimo

Tiesa, mero A. Visocko teigimu, apie naujo paminklo idėją planuojama kalbėti tik po to, kai bus iškeldintos greta Prisikėlimo aikštės esančios sovietų karių kapinės.

„Visų pirma, norime iš miesto centro iškelti ideologines sovietinių karių kapines. Tada truputį pasikeis bendra visos šios teritorijos psichologija, nes paminklo „Tautos laisvei“ idėja atsirado būtent kaip atsvara šių karių kapinėms“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės vadovas.

Tačiau, anot jo, norint tai padaryti, susiduriama su Kultūros ministerijos iniciatyvos stoka.

„2022 metų pabaigoje Seimas priėmė desovietizacijos įstatymą. Tačiau, jis nieko nesprendė dėl karių kapinių iškėlimo. Kai nutarėme iškelti karių kapines, kurios yra visiškai greta paminklo vietos, mums teko patiems inicijuoti įstatymo pakeitimą“, – pasakojo A. Visockas. 

„Visgi, remiantis šiuo įstatymo pakeitimu, yra reikalingas aprašas. Tas aprašas jau tuoj bus metai kaip stringa Kultūros ministerijoje. (...) Dar kartą atvirai prašau Kultūros ministerijos kuo greičiau parengti tą aprašą, nes jau gėda klausytis pasiteisinimų, kodėl jie jo neparengia“, – pabrėžė jis.

Paminklo statybas planavo beveik du dešimtmečius

Kaip pernai skelbė naujienų portalas „Skrastas.lt“, spendimą Prisikėlimo aikštėje statyti paminklą Tautos laisvei Šiaulių miesto taryba priėmė dar 2006 metais. Vėliau, 2015 metais, paminklo statyboms buvo paskelbtas konkursas, tačiau jame nesulaukta nė vieno dalyvio.

Pakartotinį konkursą laimėjusi įmonė per nustatytą laikotarpį darbo nepadarė, todėl sutartis su ja buvo nutraukta. Trečią konkursą nugalėjusi įmonė pateikė techninį projektą, kuriame nurodė, kad objekto statyboms turėtų užtekti maždaug 190 tūkst. eurų.

Tuomet buvo inicijuotas rangos darbų pirkimas. Visgi per penkis organizuotus konkursus neatėjo nė vienas dalyvis. Siekiant išsiaiškinti nepasisekusio konkurso priežastis, buvo atlikta rinkos konsultacija. Ji parodė, kad tokios apimties objektas jau galėtų būti atliktas nebent už 381 tūkst. eurų.

Tokia suma savivaldybės administracijai pasirodė per didelė. Todėl, kaip Eltai praėjusių metų spalį teigė miesto meras A. Visockas, nuspręsta kreiptis į visuomenę – finansinėms aukoms buvo atidaryta speciali sąskaita. Prie projekto įgyvendinimo pagal savo galimybes galėjo prisidėti kiekvienas gyventojas. Tačiau, praėjus pusmečiui nuo sąskaitos atidarymo, iš visuomenės bei verslo buvo surinkta tik kiek daugiau kaip 3,2 tūkst. eurų.

Tiesa, jau tuomet A. Visockas neslėpė svarstantis apie tai, kad kadaise TS-LKD partijos iškeltą paminko Tautos laisvei idėją apskritai reikėtų keisti. Savo ruožtu Šiaulių tarybos opozicionieriai tikino, kad šio objekto reikalingumu abejojantis meras negalvoja apie nusipelniusių žmonių atminimo įamžinimą.