Kaip BNS nurodė ministerija, 143,9 tūkst. eurų vertės kampaniją visuomenės kibernetinio saugumo brandai didinti planuojama vykdyti iki spalio 18 dienos. Kampaniją rengė komunikacijos bendrovė „Fabula ir partneriai“.

Ministerija nurodė, kad kampanija visiškai finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programos bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšomis.

Viešinimas bus vykdomas įvairiais komunikacijos kanalais, įskaitant naujienų portalus, leidinių viešinimą, vaizdo klipų sukūrimą ir jų transliaciją televizijose, viešinimą socialiniuose tinkluose ir KAM interneto svetainėje.

Ministerijos duomenimis, 2024 metais vadinamieji socialinės inžinerijos tipo incidentai sudarė didžiąją dalį – 59 proc. visų Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) registruotų incidentų.

Kampanija siekiama užkardyti socialinės inžinerijos metodus, kurie gali kelti grėsmę ir nacionaliniam saugumui.

„Tai apima phishing atakas per melagingas elektroninio pašto žinutes ar falsifikuotus tinklalapius, vishing sukčiavimą telefonu apsimetant patikimų organizacijų atstovais bei smishing atakas per melagingas SMS žinutes su nuorodomis į netikras svetaines“, – nurodė KAM.

„Šiais metodais duomenys gali būti išviliojami ne tik iš privačių asmenų, bet ir iš įvairių organizacijų, pavyzdžiui, prižiūrinčių kritinę infrastruktūrą, kas gali sukelti grėsmę ir valstybės saugumui“, – pažymėjo ministerija.

Pasak jos, nors stambiuose sukčiavimuose vis dar dominuoja klasikinis telefoninis kontaktas, kibernetinės grėsmės evoliucionuoja ir plečiasi.

Kampanijos pagrindinė tikslinė auditorija yra 46-erių ir vyresni Lietuvos gyventojai. Kampanija orientuota į praktinių įgūdžių ugdymą, kad žmonės galėtų saugiai naudotis internetu, išmoktų atpažinti ir apsisaugoti nuo kibernetinių sukčių atakų.

Kaip komunikacijos agentūros išplatintame pranešime teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, 2024-aisiais, lyginant su užpernai, 63 proc. padidėjęs kibernetinių incidentų skaičius rodo, kad darbas su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis padeda stiprinti atsparumą ir moko, kaip apsiginti nuo piktadarių.

„Labai dažnai sukčiai bando sukelti netikėtą stresą, išprovokuoti emocijas. Tuo pagrįsta dauguma vadinamųjų socialinės inžinerijos atakų. Šių atakų tikslas – pagrobti asmeninius duomenis, pavogti pinigus iš banko sąskaitų, pasinaudoti svetima tapatybe atliekant nusikaltimus“, – sakė T. Godliauskas.

Kaip teigta pranešime, ES kibernetinio saugumo agentūra yra pažymėjusi, kad šios apgavystės yra socialinės inžinerijos pavyzdžiai, o toks sukčiavimas yra viena didžiausių kibernetinio saugumo grėsmių Bendrijoje.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų. Daugiau nei pusę jų sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas – angliškai vadinamas phishingas.

Informatikos ir ryšių departamento skaičiavimu, per pusmetį sukčiaujant pasisavinta beveik 5 mln. 600 tūkst. eurų, kai pernai ši suma siekė beveik 7 mln. eurų.

Pasak Valstybės kontrolės, pernai Lietuvos gyventojai ir įmonės dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. eurų. Savo ruožtu, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras nurodo, kad išvilioti bandyta dvigubai didesnę sumą – 35 mln. eurų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovės Jelenos Sirgėdienės teigimu, tobulėja socialinės inžinerijos metodai: išnaudojama viešoje erdvėje esanti informacija, aktualijos, sukčiavimui naudojama įvairi taktika nuo baimės sukėlimo iki manipuliacijų patiklumu.