Kasmetėje Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) organizuojamoje konferencijoje „Energetiko profesija 2025“ kalbėjusi energetikos viceministrė Edita Gudauskienė teigė, kad šiandien Lietuvos energetikos sektorius – kaip niekada stiprus ir nepriklausomas.

„Energetinė nepriklausomybė – ne tik dovana mūsų šaliai, bet ir mūsų visų įsipareigojimas ją stiprinti ir kurti tvarią, saugią ir inovatyvią energetikos ateitį“, – atidarydama renginį kalbėjo ji.

Naujasis auksas

Buvęs energetikos viceministras, energetikos ekspertas Romas Švedas pabrėžė, kad šiandien pasaulis stovi dviejų energetikos erų sandūroje, kurioje juoduoju auksu vadinama nafta užleidžia vietą elektrai.

Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros prognozėmis, iki 2050 m. elektros poreikis pasauliniu mastu gali išaugti net dvigubai. To pradžią matome jau šiandien – viena „ChatGPT“ užklausa suvartoja keliskart daugiau energijos nei paprasčiausia „Google“ paieška, veikia vis pažangesni duomenų centrai, elektrifikuojamas transportas, statomi išmanieji būstai, auga pramonės poreikiai, be to, negalime pamiršti ir vis dažnesnėmis šilumos bangomis grasinančios klimato kaitos – visa tai ateityje reikalaus vis didesnių elektros energijos išteklių.

„Elektros reikės vis daugiau ir daugiau. Šiandien tai, sakyčiau, yra netgi nauja ekonomikos rūšis, apimanti ne tik gamybą, tinklus, bet ir dialogą su vartotojais, verslu, – dabar reikia visko, kas susiję su elektros gamyba ir jos keliu link galutinio vartotojo. Tai neįtikimai plati sritis, kurioje yra ypač daug galimybių“, – teigė R. Švedas.

Lietuvai, savo ruožtu, būtina veikti greitai – tai pabrėžia ir ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslai. Nutraukus paskutinius energetikos saitus su Rusija, pasak R. Švedo, Lietuvai atsivėrė nauji energetiniai keliai ir galimybės, išryškėjo ilgus metus trukusios energetikos infrastruktūros plėtros potencialas, kurį būtina išnaudoti jau dabar.

Eksporto šalis

Lietuvai uždarius nesaugią Ignalinos atominę elektrinę, ilgą laiką elektros perdavimo jungtis su Švedija tarnavo kaip vienas svarbiausių Lietuvos energijos šaltinių. Tiesa, toks energijos išteklių importas iš įvairių šalių kasmet mūsų valstybei atsieina nepigiai – šiandien, skaičiuojama, maždaug 6 mlrd. eurų. Visgi Lietuva, dar prieš dešimtmetį tepasigamindavusi 20–25 proc. visos reikalingos energijos, šiandien gali didžiuotis gerokai išaugusiais skaičiais – dabar patys apsirūpiname jau 60 proc. reikalingos energijos, o iki metų galo galime tikėtis pasiekti ir 70 proc. ribą.

„Vis dėlto Lietuvos potencialas, atrodo, yra kelis kartus didesnis, nei pasiekėme per dešimtmetį, nes tam turime geras sąlygas: Lietuvoje yra daug vietos, geras vėjingumas, pakankama saulės apšvieta. Visgi kartu reikalinga bent viena iš šių sąlygų: turi augti elektros vartojimas šalies viduje arba turime turėti galimybę eksportuoti elektrą į užsienį“, – kalbėjo KTU alumnas ir dabartinis AB „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Lietuviškos elektros eksportui į užsienio rinkas esama palankių sąlygų, nes Lietuva patenka tarp Europos valstybių, kurioms 2030–2035 m. prognozuojamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) perteklius, o Vidurio ir kai kurios Pietų Europos valstybės susidurs su šių išteklių deficitu.

Būtent šią situaciją, pasak P. Kozlovo, Lietuva gali išnaudoti tapdama žaliosios elektros energijos eksportuotoja – tam poreikį išreiškia ir užsienio valstybės: 2030 m. planuojama nutiesti antrą elektros perdavimo jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos, keliais kartais padidinsiančią elektros pralaidumą tarp šių dviejų valstybių.

P. Kozlovas pažymi, kad panašus interesas jaučiamas ir iš Vokietijos, kuri būtent ir atsidurs tarp didžiausią AEI deficitą patirsiančių šalių. Tiesa šios jungtys galėtų tarnauti tiek kaip kaip importo, tiek kaip eksporto šaltinis Lietuvai.

„Jau dabar, esant stipriam vėjui, Vokietija susiduria su energijos pertekliumi ir yra priversta stabdyti savo elektrines, taip nerealizuodama apie 10 proc. energijos, kurią galėtų pasigaminti, paprasčiausiai dėl to, kad neturi kur jos tuo metu panaudoti. Tad šios jungtys tokiu metu, tikėtina, tarnautų mums – pavyzdžiui, šių metų sausį elektros kaina Vokietijoje buvo mažesnė nei pas mus, tad mes būtume ją importavę. Esant atvirkštinei situacijai, iš mūsų importuotų Vokietija“, – aiškino KTU alumnas P. Kozlovas.

Sezoninis kaupimas

Vienas ryškiausių atsinaujinančiosios energijos ypatumų – jos nepastovumas, mat generuojamos elektros kiekis priklauso nuo gamtinių sąlygų. Tad šiandien vis didesnės pastangos dedamos ieškant būdų, kaip sugeneruotą energiją kaupti ilguoju laikotarpiu ir ją panaudoti esant energijos deficitui. Dabartiniai technologiniai sprendimai, pavyzdžiui ličio jonų baterijos, pasak KTU profesoriaus ir LEI direktoriaus Sauliaus Gudžiaus, tinkamos tik trumpalaikiam kaupimui, be to, nusidėvi, tad neatliepia visų dabartinės rinkos poreikių.

„Dabar rinkoje vis dar turime trumpalaikių kaupiklių bumą, tačiau, mąstant apie ateitį, reikia galvoti apie sezoninius kaupiklius – tam gali būti naudojamos įvairios medžiagos nuo vandens iki fazės virsmų sistemų“, – teigia prof. S. Gudžius. Jo teigimu, tos sistemos yra kuriamos, apie jas yra galvojama, o ateities inžinierių užduotis bus kurti ir tobulinti būtent tokias sistemas.

Nors šiandien technologijos sezoniniam elektros kaupimui yra, jos, pasak profesoriaus, nevisiškai išnaudojamos.