Gamtos išdaigos - stulbinančios

Gamta nenuilsdama krečia pokštus ir stebina žmones.

Prieš metus neįprastai šiltas sausis pražydino raktažoles ir privertė sukti galvas, ar tai nereiškia prasidėjusio visuotinio atšilimo.

Šiųmetinis sausis pribloškė netikėta šalčio banga, ir žmonės pradėjo spėlioti, ar tai nereiškia ledynmečio pradžios.

Bijo dėl augalų

Tik atšilus paaiškės, ar šį mėnesį šalį stingdžiusi šalčio banga nepakenkė augalams.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo darbuotojai teigė, jog per dvylika veiklos metų šaltis pirmąkart laikėsi taip ilgai. „Ar daugiau nei 9 hektarų plote žiemojančius 2500 skirtingų pavadinimų augalus pažeidė speigas, sužinosime pavasariop“, - sakė direktorė Rūta Žadeikienė.

Nors gėlės, krūmai ir medžiai buvo paruošti žiemojimui – apipilti durpėmis, pjuvenomis ar aprišti audeklu, daugiausia nuogąstaujama dėl iš svetur atvežtų lepesnių augalų.

Užsitęsęs speigas galėjo pakenkti veigeloms, mahonijoms, katalpoms bei kitiems dekoratyviniams augalams.

Neramu ir dėl magnolijų. Neaišku, ar pavasarį egzotiškais žiedais apsipilančio augalo jau išbrinkusių pumpurų nepakando šaltis.

Sunaikino parazitus

Guodžia tai, kad mūsų Botanikos sodas yra švelniausioje Lietuvos klimatinėje zonoje.

Kitiems šalies botanikos sodams – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose – teko atlaikyti aršesnę šalčio ataką.

Be to, augalai sugeba savo gyvybines jėgas išsaugoti ir atsinaujinti. Nors per didįjį speigą žemė buvo įšalusi daugiau nei pusmetrį, tačiau, pasak R.Žadeikienės, augalą maitinančios šaknys glūdi giliau – iki dviejų ar daugiau metrų. Tad jei šaltis nukando augalo šakas, tikėtina, naujos iš šaknų atžels.

Botanikos sodo direktorė įžvelgia ir speigo naudą.

„Daug pumpurų, šakų nušalo, tačiau sušalo ir daugybė augalų kenkėjų bei ligų sukėlėjų, žiemojusių žemėje ar po žieve. Po didelių šalčių mažiau plinta vabalai ar grybelinės ligos, todėl augalai būna sveikesni, gražesni“, - tikino R.Žadeikienė.

Žydėjo raktažolės

Jos nuomone, itin šaltas šiųmetis sausis – ne anomalija. „Gamtos išdaiga, ir tiek“, - šyptelėjo moteris, prisiminusi, jog praėjęs sausis buvo neįtikėtinai šiltas.

Lygiai prieš metus oro temperatūra šokteldavo net iki 10 laipsnių šilumos. „Klaipėda“ rašė apie ne laiku iš žiemos miego pakirdusius drugelius, per anksti pasirodžiusius gandrus ir nelauktai pražydusius augalus.

Prieš metus Botanikos sode apie 30 augalų rūšių skubėjo skelbti pavasarį: žydėjo putinas, kuriam įprastas žiedų skleidimo laikas – kovas, balandis, žiedlapius skleidė raktažolės, kurios paprastai žydi balandžio ir gegužės mėnesiais.

Mokslo darbuotoja Rita Nekrašienė tuomet stebėjosi, jog per Botanikos sodo gyvavimo laiką tokie neįprasti reiškiniai pasitaikė pirmą kartą.