Pajūrio erozija

Gelbės Palangos tiltą ir paplūdimį

Prie Palangos jūros tilto vietoje prieš kelerius metus ištrauktų polių ir išgabentų akmenų numatoma statyti specialų hidrotechninį įrenginį - buną. Ji turėtų sulaikyti bangų mūšą ir srovių išnešamą smėlį. Taip būtų apsaugota dalis Palangos paplūdimių. Statyba galėtų prasidėti kitų metų pavasarį.

Pajūrio tvarkymo grupės prie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos narys Geologijos ir geografijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Gintautas Žilinskas vakar vykusiame pasitarime teigė, kad buna būtų bene vienintelė Palangos tilto ir paplūdimio apsauga nuo bangų mūšos.

Apskrities viršininkė ir pajūrio tvarkymo grupės vadovė Virginija Lukošienė sakė, kad Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei tvirtinti projektą, kuriame bunos statybai numatyta skirti 700 tūkst. litų. Šio hidrotechninio įrenginio projektavimo ir parengiamiesiems statybos darbams Vyriausybė iš rezervo jau skyrė 100 tūkst. litų.

G.Žilinsko nuomone, geriausia buną statyti po tiltu. Tačiau tilto statytojai - Latvijos bendrovė „Viaduks“, davę 25-erių metų garantiją, nusiimtų atsakomybę, jei tiltas pradėtų irti. Tokių požymių jau yra ir dabar. Jei tilto apsauga nebūtų gerinama, jis gali “neišgyventi” ir statybininkų duotojo termino.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento viršininkas Kęstutis Šiliauskas patarė pirmiausia pasirūpinti ne bunos statyba, o poveikio aplinkai įvertinimu. Kitaip aplinkosaugininkai nesutiks duoti leidimo statybai. Apskrities viršininko administracija neturi hidrotechnikos specialistų, todėl specifinio įrenginio parengiamieji statybos darbai gali įstrigti.