Kai porą dienų smegduobę po namu tyrinėję geologai išvadas raportavo Ekstremalių situacijų komisijai, smegduobės ryjamo namo šeimininkas buvo darbe – niekas jo nekvietė.
„Tai vis tiek praneš, kam iš karto nervintis, reikia po truputį“, – kalbėjo pašnekovas.
Pašnekovas, paklaustas, ar sako, kad reikės nervintis, nes bus rezultatai blogesni, nei tikisi, atsakė: „Nežinau, kaip bus, taip. Man svarbiausia, kad toje pusėje būtų geras.“
Tačiau nei vienoje, nei kitoje namo pusėje su ūkiniu pastatu, kur pasvalietis tikėjosi įsikurti, panašu, nepavyks. Geologų išvados dėl smegduobės – prastos.
„Jos centras – po išorine namo siena, ši smegduobė turi dar savo aktualųjį perimetrą, nuo dabartinio krašto, užpiltosios dalies, kelių metru perimetru užgriebia dalį kiemo ir maždaug trečdalį gatvės“, – šnekėjo geologas Vidas Mikulėnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Gatvėje atsiradęs beveik 10 centimetrų pločio plyšys – ji pasvirusi, nusėdusi, važinėti draudžiama, nes karstiniai procesai tebevyksta, o molis, kurio tonomis privežta sunkvežimiais, dar irgi gali smegti. Su važinėjimu galima pakentėti...
„Neduok Dieve – gaisras. Va, kur yra didžiausia bėda ir rūpestis“, – teigė Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
Kaimynams geologai ir be tyrimų komfortiško gyvenimo nepranašauja.
„Kaimynams – stebėti savo gyvenamą aplinką ir nekilnojamą turtą, ar neatsiranda plyšių, ar žemė nedumba“, – nurodė geologas.
„Penki metrai iki manęs, tai neramu, tikrai neramu, net labai neramu. Kalbėjome su jais, tiesiog ašaros paviršiuje, verkiu“, – tvirtino pasvalietė Gražina.
LNK vaizdo įrašo stop kadras.
Tuo metu į smegduobę sukritusį namą, kaip buvo teigiama nuo pradžių, galima laidoti, nes jis – nežinia, kiek smegs su visa gatve.
„Pastatas – griautinas, toje vietoje perstatyti neapsimoka ir per brangu. Gatvę reikia gelbėti – tuo labai susirūpinusi rajono valdžia“, – teigė V. Mikulėnas.
Neduok Dieve – gaisras. Va, kur yra didžiausia bėda ir rūpestis.
„Mes šito dalyko negalime pasakyti“, – pabrėžė Pasvalio savivaldybės administracijos direktorius.
P. Balčiūnas, paklaustas, kokie yra variantai, atsakė: „Variantų yra nuo 20 metrų iškasimo, kas yra brangu ir sunkiai įsivaizduojama. Antras variantas – atidengti ir užpilti kažkuo. Dar vienas – daryti tokį betoninį tiltą, būtų galima turėti susisiekimą.“
Geologai ištyrė maždaug 170 metrų ilgio gatvės ruožą ir smegduobę. Kas aplink ir toliau – lieka nežinoma, tik nuspėjama, todėl reikia gręžinių galbūt 20 metrų gylyje, kurių kaina – dešimtimis tūkstančių eurų.
„Aš – pensininkė, prieš du mėnesius vyrą palaidojau, žinokite, pas mane visko ir taip. Dar galvojau parduoti namą, bet kas pirks dabar“, – sakė Gražina.
„Savivaldybė užsakinės gręžinius, reikės daryti sutartį, reikės finansuoti – niekur nesidėsime“, – teigė P. Balčiūnas.
Namai čia statyti prieš 20–30 metų, kai privalomų geologinių tyrimų nereikėjo. Reikalavimas atsirado prieš keliolika metų, todėl naujos statybos turi didesnes garantijas karsto regione gyventi stabiliau.
Naujausi komentarai