GIDAIS GALI DIRBTI BET KAS?

Jeigu bus panaikintas gidų veiklos licencijavimas, be kitų padarinių, turėsime daug gėdos prieš užsienio svečius, įsitikinęs Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras.

Jeigu bus panaikintas gidų veiklos licencijavimas, be kitų padarinių, turėsime daug gėdos prieš užsienio svečius, įsitikinęs Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras.

Patys neprašė

Planai panaikinti licencijas gidų veiklai argumentuojami siekiu mažinti administracinę naštą verslui. Be gidų, norima naikinti dar apie dešimt licencijų. Ūkio ministerija mažinti administracinę naštą verslui įsivardijusi kaip vieną prioritetinių tikslų. L.Daubaro nuomone, bent gidų atveju šio tikslo siekiama tik dėl to, kad būtų galima užsidėti varnelę prie darbų sąrašo – neatsižvelgiant, kokie bus tokio sprendimo padariniai.

"Verslo liberalizavimas suprantamas labai tiesmukai. Be abejo, jeigu kažkokiai veiklai pradėti reikia gauti 30 pažymų, tai našta. Bet reikalavimai gidams tikrai nėra kosminiai", – valdininkų užmojais stebėjosi L.Daubaras.

Norintieji gauti gido kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą turi būti baigę aukštąjį mokslą, turėti gidų kursų baigimo pažymėjimą ir atsakingos institucijos pažymą apie vedamus ekskursijų maršrutus. Išduodant pažymėjimą, sprendimas dėl atitikties kvalifikaciniams reikalavimams priimamas per 30 dienų. Gido pažymėjimas kainuoja dvylika litų. Apie pusę metų, 250 akademinių valandų, trunkantys gidų kursai kainuoja iki 900 litų.

L.Daubaras tikina, kad niekam, rimtai vertinančiam pasirinktą veiklos kryptį, tai problemų nekėlė. "Suprantu, kad valdininkai turi kažką daryti. Gal jie net ir supranta, kad daro negerai, bet, jeigu Vyriausybė nusprendė mažinti verslo naštą, kaipgi jie pasakys, kad tai ne našta? – ironizavo L.Daubaras. – Buvome susirinkę ne tik gidai, bet ir turizmo bendrovių atstovai, sakėme – mums to nereikia, niekas šito iš jūsų neprašo. Argi buvo bent vienas skundas, kad gidui per daug sudėtinga gauti pažymėjimą? Ne. Nebent valdininkai nori pasilengvinti darbą, nes egzistuoja licencijos, gidų kategorijos, o jie privalo tai prižiūrėti."

Šalies įvaizdžio neapgins

L.Daubaras įspėja, kad gidai diletantai gali pridaryti bėdų Lietuvos įvaizdžiui. Reikiamų žinių neturintys ir jų nuolat neatnaujinantys ekskursijų vedliai būtų lengvai išmušami iš vėžių ir pirmo pasitaikiusio dezinformatoriaus.

"Iki šiol buvo taikomi minimalūs reikalavimai – turėti aukštąjį išsilavinimą, būti baigus gidų kursus. Kursuose mokoma ne tik istorijos, geografijos, bet ir retorikos, bendravimo psichologijos, etikos, suteikti pirmąją pagalbą. Taip pat vedama mokomoji ekskursija, – pasakojo Lietuvos gidų sąjungos prezidentas. – Panaikinus licencijas, arba, kaip vadiname mes, gido pažymėjimus, šia veikla bus galima užsiimti bet kam. Tačiau juk labai svarbu, ką kiti išgirsta apie Lietuvą. Gidu dirbti ir sunku, ir įdomu. Tarkime, stovi prieš ekskursijoje dalyvaujantį istorijos profesorių, kuris tau įrodinėja, kad Lietuva neegzistuoja. Jeigu toks turistas pateks pas gidą, neturintį pasirengimo, jis tą visai grupei garsiai ir įrodys. Šiuo neramiu laiku tai reikia ypatingai akcentuoti", – perspėjo L.Daubaras.

Laimės neturintieji ką veikti

Lietuvos gidų sąjungos vadovo teigimu, nekvalifikuoti gidai gali ne tik pridaryti gėdos prieš Lietuvos svečius, bet ir iškreipti paslaugos rinką. Dabar gidai turi tris kvalifikacijos kategorijas. Vykstant rimtiems renginiams, pavyzdžiui, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, samdyti aukščiausią kategoriją  turintys gidai.

"Valstybinės institucijos dažniausiai turi vadovautis viešųjų pirkimų nuostata rinktis mažiausią kainą. Gidas, mokantis keturias kalbas ir turintis didelės patirties, įvertins savo darbą brangiau, o ateis žmogus, kuris sakys, kad neturi tą dieną ką veikti, tad gali vesti eurokomisarams ekskursiją už kelis litus. Pastarasis, neegzistuojant kategorijoms, juk ir laimės konkursą", – pastebėjo L.Daubaras.

Kitas neigiamas licencijų naikinimo padarinys, pasak pašnekovo, būtų tas, kad mūsų gidai, norėdami rengti ekskursijas užsienio valsybėje, turi kreiptis į tos šalies institucijas ir pateikti Lietuvos gido pažymėjimo numerį. "Pažymėjimų panaikinimas mums panaikintų bet kokias galimybes dirbti kitose šalyse, nors ES ir traktuojama kaip bendra erdvė, kurioje galime dirbti", – sakė L.Daubaras.

Jo teigimu, ES šalys, kurios iki šiol liberaliau žiūrėjo į gidų veiklą, dabar, atvirkščiai nei Lietuva, siekia ją licencijuoti.

Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus duomenimis, gidų profesija šiuo metu nereglamentuojama 16-oje iš 28-ių ES valstybių narių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Švedijoje, Danijoje, Estijoje, Vokietijoje ir kitose.

Atsakingi tik turistams

Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyrius dienraščiui pateikė informaciją, kad Turizmo įstatymo projektas turės būti teikiamas Vyriausybei, tuomet ji spręs, ar įstatymo projektą teikti Seimui. Pažymima, kad ir gidai, ir gidų organizacijos gali teikti savo pastabas ir argumentus. Planuojama, kad pakeitimai galėtų būti priimti iki šių metų pabaigos ar 2015 m. pirmąjį ketvirtį.

Ministerijos atstovai patvirtino, kad, priėmus pakeitimus, nebeliktų gidų kvalifikacinių reikalavimų ir gidams nebereikėtų gauti pažymėjimo iš Valstybinio turizmo departamento. "Gidų atskaitomybė taip pat nesikeistų – kaip ir iki šiol, gidai būtų atsakingi tiems, kas iš jų užsako gidų paslaugas", – teigiama ministerijos atsakyme.

Turizmo politikos skyriaus specialistai pabrėžia, kad Valstybinis turizmo departamentas, išduodamas gido pažymėjimą, ir dabar esą atlieka tik formalų pateiktų dokumentų patikrinimą. "Valstybinis turizmo departamentas netikrina gido kompetencijų, gebėjimų teikti gido paslaugas. Naikindama licencijavimą Ūkio ministerija pasisako už gidų savireguliaciją, t.y. tuo galėtų rūpintis gidų organizacijos. Šiuo metu galiojanti tvarka nepadeda užtikrinti licencijavimu siekiamo tikslo – gidų teikiamų paslaugų kokybės kontrolės, nes nėra reglamentuota, ką gidas turi kalbėti, pavyzdžiui, egzistuoja kelios tų pačių įvykių interpretacijos. Taip pat gido pažymėjimas ir išsilavinimo reikalavimas neužtikrina, kad gidas pateiks teisingą informaciją apie konkretų objektą ar įvykį. Todėl tokia kontrolė yra neveiksminga. Atsisakius pažymėjimų, gidų paslaugų kokybė neturėtų pablogėti, tačiau būtų sutaupytos gidų profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos išlaikymo lėšos. Jas būtų galima skirti efektyviai kelionių organizatorių veiklos vykdymo priežiūrai, kuri šiuo metu, Ūkio ministerijos žiniomis, nėra tinkamai užtikrinama", – sakoma ministerijos atsakyme redakcijai.

Be to, pasak valdininkų, gidams nereikės laukti 30 dienų, kol bus išduotas gido pažymėjimas – jie iš karto galės vykdyti veiklą, tai yra vesti ekskursijas, ir nepraras šio laikotarpio potencialių pajamų. Taip pat nereikės mokėti mokesčio už pažymėjimo išdavimą.

"Manome, kad pagal naująjį reguliavimą paklausą turės tik kompetentingi gidai, savo teikiamų paslaugų kokybe užsitarnavę gerą vardą ir gerą reputaciją", – teigia tikintys ministerijos darbuotojai.