Prezidento vertinimu, LRT tarybai negalint priimti sprendimo dėl atsistatydinimo, lieka teisėkūrinis kelias, o svarbiausias tikslas – aiškiai apibrėžti LRT tarybos galias.
„LRT administracija ir LRT taryba visiškai tarpusavy nebesusikalba ir nei viena, nei kita negali tinkamai vykdyti savo funkcijų. Ir jeigu po to, kai LRT taryba negalėjo priimti sprendimo dėl atsistatydinimo in corpore, šita problema nesisprendžia, lieka tiktai vienas teisėkūrinis kelias“, – spaudos konferencijoje Varšuvoje šeštadienį teigė G. Nausėda.
„Mano nuomone, svarbiausias pakeitimo tikslas turėtų būti labai aiškiai apibrėžti LRT tarybos galias ir kompetencijas, kad tokio pobūdžio konfliktai, na, tiesiog būtų neįmanomi“, – pridūrė jis.
Premjerei Ingai Ruginienei bei kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei teigiant, kad LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų atsistatydinti po to, kai LRT priėmė, o vėliau atšaukė sprendimą nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas, G. Nausėda sako, kad LRT problemos nėra susijusios su asmenybe.
„Kažkodėl mes problemą paverčiam asmenybine problema. Juk viskas prasidėjo nuo to, kad buvo paskelbti audito rezultatai, jie nebuvo geri, švelniai tariant. Dabar apie juos jau mes nebekalbame, kalbame apie tai, kad kažkas kažką nori nuversti“, – teigė G. Nausėda.
„Pažiūrėkime iš bet kokios korporacijos valdymo praktikos ir mes pamatysime, kad taryba ar stebėtojų taryba, kaip ji bepasivadintų, turi administracijos atžvilgiu tam tikras galias, tam tikrus kompetencijos pasidalijimus. Atsitiko taip, kad visuomeniniame transliuotojuje šitos funkcijos susipynė ir šiandien mes nematome iš šito labirinto išėjimo“, – teigė prezidentas.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
G. Nausėda sako, kad rezoliucijos problemos neišspręs.
„Europos Parlamentas gali priimti dar penkias rezoliucijas, bet jos tų mano minėtų problemų neišspręs, todėl turime išspręsti jas patys. Visada matyt yra jėgų, kurios nori, kad tai įgytų kažkokį tarptautinį rezonansą, bet mano nuomone, rezoliucijos negali padėti iš esmės išspręsti šio tokio darbo paralyžiavimo, kuris šiuo metu yra tarp LRT tarybos ir LRT administracijos“, – sakė šalies vadovas.
BNS rašė, kad šią savaitę LRT taryba nusprendė tęsti darbą – anot jos pirmininko Mindaugo Jurkyno, atsistatydinimui nepritarė dauguma jos narių.
Paraginimą atsistatydinti LRT tarybai buvo išsakę G. Nausėda, I. Ruginienė, dalis nacionalinio transliuotojo darbuotojų, taip siekiant išspręsti valdančiųjų ir dalies žurnalistų bendruomenės nesutarimus dėl Seime svarstomų pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
(be temos)
(be temos)