Interpeliacijos taikiklyje atsidūręs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas nesutinka su kaltinimais, kad vilkinamas aplinkosaugai skiriamų lėšų įsisavinimas.
Kaltino daugiabučių renovavimo žlugdymu
Antradienį Seimas pradėjo svarstyti jau prieš kelis mėnesius opozicijos inicijuotą interpeliaciją G.Kazlauskui. Ji atsirado po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą apkaltino šį ministrą neveiklumu, tačiau nesulaukė valdančiosios koalicijos sprendimo pakeisti Aplinkos ministerijos vadovą.
Svarstymo Seime metu interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis pabrėžė, kad ypač prastai tvarkomasi daugiabučių renovavimo srityje. „Ministro prižiūrima daugiabučių renovavimo programa, kaip sako žinomas ekonomistas Raimondas Kuodis, patyrė visišką fiasko“, - sakė V.Žiemelis.
Jis taip pat tvirtino, kad, kaip pastebėjo ir Prezidentė, neįsisavinami aplinkosaugai skiriami pinigai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dėl to esą Lietuvai gresia baudos.
„Baudos gresia už neįgyvendintą ES teisę“
Gavęs žodį G.Kazlauskas tvirtino norįs „apginti Aplinkos ministerijos sistemoje dirbančius žmones“, nes, pasak jo, interpeliacija ministrui yra tam tikra prasme nepasitikėjimas ir visais šios ministerijos darbuotojais.
G.Kazlauskas pabrėžė, kad „oficialūs, visiems prieinami duomenys rodo, jog ministerija tinkamai ir laiku įsisavina tiek valstybės, tiek ir ES lėšas. Rodikliai tikrai nesignalizuoja apie vilkinimą“.
Ministras pripažino, kad ES grasina baudomis Lietuvai, bet ne dėl laiku neįsisavinamų lėšų, o dėl laiku neįdiegtos europinės teisės.
G.Kazlausko teigimu, buvo klaida 2009 metais sakyti, kad daugiabučių renovavimo programa pirmiausia skirta ekonomikai skatinti. „Žmonės suprato, kad ši programa yra skiriama ne jų pačių gerbūviui didinti, bet statybos sektoriui gelbėti“, - kalbėjo ministras.
„Mes neturime, nenorime ir neketiname priversti žmonių renovuotis. Tad ar esame kalti, kad žmonės patys to nenori daryti?“, - retoriškai klausė G.Kazlauskas, pridūręs, kad Vyriausybė tebeieško būdų skatinti renovaciją.
Kita vertus, ministras pripažino, kad dėl teisinių problemų įstrigo renovavimo viešinimo konkursas. „Jis tebėra teismuose ir, atrodo, ilgam“, - sakė pareigūnas.
Kalbėdamas apie miškų priežiūrą, Aplinkos ministerijos vadovas tvirtino, kad šioje srityje Lietuva tvarkosi itin gerai.
Aiškinosi dėl Liuksemburge laikomų pinigų
Opozicija kaltino ministrą, kad daugiabučių renovavimui skatinti skirtos biudžeto lėšos buvo padėtos į Liuksemburgo banką ir ten laikomos už labai nedideles palūkanas.
„Norėčiau pabrėžti, kad sprendimą, kur laikyti pinigus, priima tikrai ne Aplinkos ministerija, o Finansų ministerija. Kiek žinau, alternatyvos buvo tokios – arba laikyti tuos pinigus Lietuvos banke, kur nemokamos jokios palūkanos, arba Lietuvos komerciniame banke, kur palūkanos panašios į užsienio bankų. Todėl, susitarus ir Europos investicijų banku, dalyvaujančiu finansuojant šią programą, ir buvo pasirinktas Liuksemburgas. Pinigai ten laikomi tol, kol jų neprireiks finansuojant atskirus renovavimo projektus“, - atsakė G.Kazlauskas.
„Tikiuosi diskusijos metu išgirsti racionalių pasiūlymų dėl renovacijos. Dabar labai daug emocijų, pasakoma daug netiesos, o racionalumo beveik nėra“, - vylėsi ministras.
Dalis opozicijos - už ministrą, dalis valdančiųjų - prieš
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai pasidalino į dvi gana lygias dalis – dauguma valdančiųjų gynė ministrą, opozicija jį peikė.
Liberalcentristas Algis Čaplikas kalbėjo: „Žvelgiant į interpeliaciją apima keistas sustojusio laiko jausmas. Gyvenime jau išspręsta pusė tų problemų, kurios išvardytos interpeliacijoje, bet ji vistiek įregistruota. Toks įspūdis, kad įregistruota tik dėl reikalo, tik dėl politikavimo“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad aplinkos ministras vertas interpeliacijos. „Nematau daromų net ir elementarių darbų, todėl negaliu pritarti, kad ministras puikiai dirbo“, - sakė jis.
Bet ne visi opozicijos atstovai parėmė interpeliaciją. „Siūlyčiau baigti šį šou, normaliai dirbti Lietuvos vardan, o neužsiiminėti nereikalingais dalykais“, - sakė neseniai Socialdemokratų partijos frakcijoje narystę sustabdęs Jonas Jagminas.
Kita vertus, ne visi valdančiosios koalicijos atstovai buvo už ministrą G.Kazlauską. Tėvynės sąjungos frakcijos narys Gintaras Songaila tvirtino, kad ministras įrodė savo neveiklumą, todėl turėtų būti pakeistas.
Valdantieji tikisi apginti ministrą
Apsvarstę ministro atsakymus Seimo nariai sudarė specialią komisiją, kuri turės pateikti išvadą, ar atsakymai tenkina Seimą. Jeigu bus nuspręsta, kad atsakymai parlamento netenkina, bus surengtas slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo G.Kazlausku pareiškimo.
Ministras gali būti atstatydintas, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Valdančioji koalicija tikisi apginti Aplinkos ministerijos vadovą.
Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos į Vyriausybę deleguotas G.Kazlauskas opozicijos kaltinamas neveiklumu, prastu europinių lėšų įsisavinimu, svarbių projektų stabdymu. Aplinkos ministras atmeta šiuos kaltinimus.
Bandymas nuversti G.Kazlauską yra jau penktoji interpeliacija dabartiniame Seime, dirbančiame nuo 2008 metų pabaigos. Visos keturios ligšiolinės opozicijos inicijuotos interpeliacijos – buvusiam finansų ministrui Algirdui Šemetai, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui – baigėsi nesėkmingai.
Opozicijos atstovai grasina inicijuoti interpeliaciją pačiam premjerui ar nepasitikėjimą visa Vyriausybe.
Valdančioji keturių centro dešinės partijų koalicija Seime skaičiuoja turinti 72 balsus iš 141 bei dar kelių parlamentarų neoficialią paramą. Opozicija tikina, kad ją remia 66-67 Seimo nariai.
Naujausi komentarai