Ketvirtadienį Seimui ketinant apsispręsti dėl buvusio premjero, parlamentaro Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės panaikinimo, dabartinė Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė sako nematanti priežasčių, kodėl politikas turėtų palikti socialdemokratų frakciją. Interviu Eltai kalbėdama apie G. Palucko tolesnį darbą parlamente, ministrė pirmininkė sakė, kad sprendimą dėl galimo mandato atsisakymo ekspremjeras turėtų priimti pats. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį kalbėjo, jog Lietuva turėtų dalyvauti koalicijoje, skirtoje atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog Lietuva turėtų dalyvauti koalicijoje, skirtoje atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu. Pasak parlamento vadovo, veikimas kartu su partneriais galėtų turėti teigiamą poveikį šalies ekonomikai bei gyventojams. Kaip skelbė ELTA, apie pasirengimą dalyvauti „neutralioje“ misijoje, skirtoje užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, pranešė jau keletas šalių. Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlymą dėl Lietuvos įsitraukimo į šią koaliciją praėjusią savaitę žadėjo teikti Valstybės gynybos tarybai (VGT). Jo teigimu, toks pasiūlymas buvo gautas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Juozo Augučio kandidatūrai laikinai vadovauti Lietuvos mokslo tarybai (LMT). Tiesą, galutinį sprendimą balsavimo metu turės priimti Seimas. Kaip skelbta, antradienį Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) projektą, kuriuo siūloma J. Augutį laikinai paskirti vadovauti LMT. Numatyta, kad dėl J. Augučio skyrimo parlamentarai apsispręs ketvirtadienį. Jei būtų paskirtas, J. Augutis LMT laikinojo pirmininko pareigas pradėtų eiti nuo gegužės 11 d.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas į Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas teiks Alinos Jakavonienės kandidatūrą, o lygių galimybių kontrolierės pozicijoje siūloma palikti dabar įstaigai vadovaujančią Birutę Sabatauskaitę. Šie siūlymai numatyti antradienį registruotuose J. Oleko potvarkiuose. A. Jakavonienės ir B. Sabatauskaitės kandidatūras ketinama pristatyti ketvirtadienį vyksiančiame Seimo plenariniame posėdyje. Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai vadovauja Edita Žiobienė. Jos penkerių metų kadencija yra pasibaigusi sausio 7 dieną. Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja B. Sabatauskaitė. Jos kadencija yra pasibaigusi balandžio 1 d.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atmetė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2028-ųjų metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Vis dėlto, galutinį sprendimą dėl to balsavimu turės priimti visas Seimas. R. Žemaitaitis siūlo panaikinti dar 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Siekiant tinkamai pasirengti tokio sprendimo įgyvendinimui, jis pasiūlė jo įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d. Tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebus laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Premjerė Inga Ruginienė nemato priežasčių, kodėl ekspremjeras Gintautas Paluckas, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo antradienį buvo kreiptasi į Seimą, turėtų palikti parlamento socialdemokratų frakciją. Tuo metu interviu Eltai kalbėdama apie G. Palucko tolesnį darbą parlamente, Vyriausybės vadovė sakė, kad sprendimą dėl galimo mandato atsisakymo ekspremjeras turėtų priimti pats. Pats G. Paluckas antradienį tikino neketinantis atsisakyti parlamentaro mandato ar trauktis iš socialdemokratų frakcijos Seime.
Prokuratūra greitųjų COVID–19 testų pirkimo byloje prašo kalta dėl piktnaudžiavimo pripažinti buvusią sveikatos apsaugos viceministrę Liną Jaruševičienę ir skirti jai 32,5 tūkst. eurų baudą. Prokuroras Gintaras Plioplys trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme sakė, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. Prokuroras per savo baigiamąją kalbą teisme pažymėjo, kad teisėsaugos surinkta informacija rodo, jog įmonės „Profarma“ siūlyti greitieji testai esą nebuvo tinkami ankstyvajai žmonių diagnostikai dėl COVID–19. Nepaisant to, pasak prokuroro, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė esą veikė minėtos įmonės naudai. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus, ir taip padarė žalą valstybei.
Užgesintas prieš beveik dvi paras Šepetos durpyne kilęs gaisras. Pranešimą ugniagesiai apie Kupiškio rajone degantį durpyną buvo gavę pirmadienį 13.23 val., liepsnos galutinai užgesintos trečiadienio rytą, 6.11 val. Durpynas užima apie 50 hektarų plotą, ugniagesiams iš pradžių teko gesinti maždaug 15 hektarų teritorijoje išplitusią ugnį. Antradienį dėl gaisro Šepetos durpyne Kupiškio rajono savivaldybė buvo paskelbusi ekstremalią situaciją.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Praėjusią savaitę Lietuvos geležinkeliuose įvykus dviem traukinių avarijoms, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad sabotažo požymių nėra matoma. Pasak jos, Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje sutarta, kad kritinė infrastruktūra turi būti apsaugota. Ministrė pirmininkė teigė, kad LTG grupė ir Susisiekimo ministerija įsipareigojo per dvi savaites parengti planą, kaip būtų galima padidinti geležinkelių vėžių saugumą. Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas pažymėjo, kad šiuo metu dėl praėjusio savaitgalio incidentų atliekami keli tyrimai, kuriems pasibaigus paaiškės tikrosios avarijų aplinkybės. Vis dėlto pasak jo, pirminės išvados rodo skirtingas priežastis. T. Daukanto teigimu, penktadienio avarija galėjo įvykti perkaitus vagono guoliui-važiuoklei, o šeštadienio – vagoną nukreipus netinkama geležinkelio vėže.
Lengvatines paskolas apyvartinėms ūkininkų lėšoms teikti pradėjęs nacionalinis plėtros bankas ILTE analogišką paramos priemonę per mėnesį ketina pasiūlyti ir pramonei, teigia finansų įstaigos valdybos narė Giedrė Gečiauskienė. Ši parama verslui skiriama tęsiantis neapibrėžtumui dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose. Plėtros bankas 40 mln. eurų vertės paskolas ūkininkų apyvartinėms lėšoms pradėjo teikti nuo pirmadienio. Anot G. Gečiauskienės, jau sulaukta virš 50 paraiškų iš viso daugiau nei 5 mln. eurų apyvartiniam finansavimui.
Pasibaigus pajamų deklaravimui skirtam terminui, pajamas už praėjusius metus jau deklaravo daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Kaip skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), beveik 850 tūkst. gyventojų deklaravo daugiau nei 400 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos, o apie 500 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 440 mln. eurų sumą. Šiuo metu dar likę apie 180 tūkst. pajamų nedeklaravusių gyventojų, o beveik 600 tūkst. gyventojų jau grąžinta beveik 300 mln. eurų GPM permokų.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Vašingtonas mano esąs arti susitarimo su Teheranu dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos. Apie tai trečiadienį pranešė portalas „Axios“, kurio teigimu abi pusės beveik sutarė dėl „vieno puslapio susitarimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti išsamesnių derybų dėl branduolinės programos pagrindus“. Teigiama, kad susitarimas apimtų Irano įsipareigojimą sustabdyti branduolinio kuro sodrinimą, o JAV sutiktų atblokuoti milijardus dolerių įšaldytų Irano lėšų. Pasak pranešimų, Vašingtonas per artimiausias 48 valandas tikisi sulaukti Teherano atsakymo dėl kelių pagrindinių klausimų. JAV prezidentas vėliau savo socialiniame tinkle pagrasino, kad jeigu Iranas su šiuo susitarimu nesutiks, šalis bus bombarduojama didesniu mastu nei anksčiau. Teheranas savo ruožtu pareiškė analizuojantis JAV pasiūlymą ir perduosiąs savo vertinimą per tarpininką Pakistaną.
Atsiradus vilčių dėl karo Irane pabaigos, „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių už barelį. Trečiadienį ji vienu metu siekė 108 dolerius, o po to smuko iki 97 JAV dolerių už barelį, tačiau netrukus vėl šiek tiek pakilo. Vasario pabaigoje, prieš prasidedant JAV ir Izraelio bombardavimams Islamo Respublikoje, „Brent“ rūšies naftos kaina nesiekė 70 JAV dolerių už barelį.
Vengrija grąžino grynuosius pinigus ir auksą, kuriuos kovo mėnesį konfiskavo iš Ukrainos valstybinio banko darbuotojų kilus politiniam ginčui dėl uždaryto naftotiekio „Družba“. Kovo pradžioje Vengrijos teisėsauga iš šalies teritorija važiavusių „Oščadbank“ darbuotojų buvo konfiskavusi 40 mln. JAV dolerių ir devynis kilogramus aukso. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuomet pareiškė, kad tuometinis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas „šiuos pinigus paprasčiausiai pavogė“. Viltys atgauti turtą sustiprėjo, kai balandžio mėnesį parlamento rinkimus Vengrijoje laimėjo opozicinė Peterio Magyaro partija.
(be temos)
(be temos)
(be temos)