GYNYBAI VALDŽIA NORI SKOLINTIS IŠ GYVENTOJŲ: PINIGUS DUOTŲ IŠ PATRIOTIŠKUMO AR SIEKIANT PELNO?

Šalies gynybai valdžia nori skolintis iš gyventojų. Nors dėl to sutaria beveik visos partijos, pasipylė įvairiausi siūlymai, kokias palūkanas gyventojams valstybė galėtų mokėti. Vieni sako, kad užtektų ir simbolinio 1 procento, kiti nesikuklina – reikia siūlyti 6 proc., kad gyventojai iš to galėtų uždirbti. Tačiau ekspertai aiškina, jog valdžia turėtų orientuotis į rinką, o joje artimiausiu metu skolinimasis pigs.

Artimiausius šešerius metus gynybai kasmet reikės rasti po papildomą pusę milijardo. Lietuvių banko sąskaitose šiuo metu guli 22 milijardai gyventojų pinigų. Didžioji dalis – tiesiog einamosiose sąskaitose. Dalį jų valdžia norėtų pasiskolinti.

„Ta priemonė, dėl kurios visos praktiškai partijos sutaria, yra skolinimasis“, – Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Tie pinigai liks Lietuvoje ir skatinant vidaus vartojimą, skatinant Lietuvos ekonomiką, tų pinigų neišleisime į užsienį“, – teigė Seimo narys (LP) Vytautas Mitalas.

Lietuva nieko naujo neišrado. Pinigus gynybai arba karo reikmėms iš savo gyventojų valstybės buvo pasiskolinusi ir anksčiau. Šiuo metu tai daro ir Ukraina.

„(Ukraina) yra išleidusi 270 milijonų dolerių obligacijų, karo obligacijų emisiją ir mokėjo 11 procentų palūkanas“, – tvirtino „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Žmonės pinigus skolina tada, kai jiems tai apsimoka. Kitu atveju, tai vadiname parama“, – kalbėjo Seimo narys (LSDP) Gintautas Paluckas.

Valstybei pinigus gyventojai gali skolinti ir dabar. Pernai valdžia grąžino valstybės taupymo lakštus. Šiuo metu jų įsigyti galima maždaug už 3,5 procento palūkanas.

Iš principo gynybos obligacijos būtų tas pats savo esme, tik įpakuotos į tokį gražesnį popieriuką.

„Praeitais metais gyventojai suskolino apie 180 milijonų eurų. Iš principo gynybos obligacijos būtų tas pats savo esme, tik įpakuotos į tokį gražesnį popieriuką“, – komentavo finansų ekspertė Jekaterina Govina.

Kartu pasipylė įvairiausių pasiūlymų, kiek mokėti įsigijusiems gynybos obligacijas. Laisvės partija aiškina, kad užtektų ir procento palūkanų. Gyventojai esą turėtų valstybei skolinti iš solidarumo.

„Kad ir vienas procentas, manau, žmonės vis tiek supras, kad obligacijos perkamos labai geram tikslui“, – įsitikinęs V. Mitalas.

„Tai ar du, ar kažkiek.., tai yra diskusinis klausimas, esmė būtų tokia, kad paskatintumėme žmones šiek tiek mažiau gauti grąžos, taip tokiu būdu prisidedant prie šalies gynybos“, – Žinių radijui komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

O štai valstiečių partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis Žinių radijui aiškino, jog obligacijos turėtų būti platinamos net su šešių procentų palūkanomis, kad gyventojai iš to galėtų uždirbti.

„Kai siūloma tai daryti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų, priminsiu, kad palūkanos mokamos iš biudžeto, iš mūsų jau sumokėtų mokesčių, tai galima ir fantastinių variantų prigalvoti“, – komentavo G. Paluckas.

Ekspertai aiškina, kad valdžia privalo orientuotis rinkoje.

„Mes gyvename konkurencinėje aplinkoje ir gale dienos aš vis tiek manau, kad rinktųsi ir kažkokią dalį galbūt investuotų iš patriotiškumo. Bet kokiu atveju, kažkokią dalį investuotų ir ten, kur didesnės palūkanos“, – mano A. Milevskis.

Artimiausiu metu skolinimasis pigs. Tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanų normas. Vadinasi, mažės ir indėlių palūkanos, o su jais kartu ir palūkanos, kurias už pinigų skolinimą mokėtų valstybė.

„Lėšų užšaldymas ilgesniam laikui, tarkime, gyventojui paskolinus penkeriems metams valstybei už 3,5 proc., dabar galbūt atrodo nelabai patrauklu, bet po metų, po dviejų metų tai visai atrodys patraukli palūkanų norma“, – teigė J. Govina.

Tikimąsi, kad iš gyventojų pasiskolinti pavyktų kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau, jei valdžia išties apsispręs gynybai skolintis iš gyventojų, ekspertai siūlo vien patriotiškumu nepasikliauti. Norint surinkti pinigų, reikės investuoti į reklamą.

„Pirmas, antras pasauliniai karai, valstybės leido obligacijas, vienas terminas buvo karo obligacijos, kitos buvo laimėjimo obligacijos. Tai vėlgi, visose šalyse – Britanijoje, Vokietijoje – būdavo plakatai su kvietimais žmonių investuoti“, – pasakojo A. Milevskis.

Tiesa, premjerės skolinimosi idėja nežavi.

„Tas vienas milijardas palūkanų irgi atsiras ne iš šventosios dvasios, tai yra lygiai taip pat arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Visiems gynybos poreikiams vien iš gyventojų skolintų lėšų nepakaktų. Beveik neabejojama, kad reikės didinti mokesčius, tačiau valdžia dar neapsisprendusi nei kiek, nei kuriuos.