„Pirminė informacija, kad tai yra FPV-1 modelio ukrainietiškas dronas, ir ką mes jau viešoje erdvėje matėme (...), kad ukrainiečiai atsiprašo dėl šio incidento“, – LRT sakė jis.
R. Kaunas akcentavo, kad po poros metų Lietuva turės geresnę oro gynybos sistemą, o šiuo metu geriausias sprendimas reaguojant į oro pavojų yra naikintuvai. Tiesa, jie drono nenumušė. Tam sutrukdė ir oro sąlygos.
„Lėktuvai buvo pakelti ir detektavo, savo radaruose matė judantį galimai bepilotį droną, bet kadangi oro sąlygos, rūkas neleido vizualiai įsitikinti, kad tai yra nepilotuojamas dronas“, – komentavo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Dėl į Lietuvos teritoriją įskridusio drono Šiaulių ir Panevėžio apskrityse buvo paskelbtas raudonas, o Kaune – geltonas oro pavojaus signalas. Maždaug po valandos, apie 8 val., oro pavojus buvo atšauktas visose trijose apskrityse.
Nukritusio, sprogusio drono dalys vėliau buvo rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime. Skraidyklei sprogus, jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti.
Vakar įvyko ir kitas incidentas – naktį iš šeštadienio į sekmadienį bandyta padegti įmonę Vilniuje, kurioje saugoma „Starlink“ ryšio įranga. Gaisrą įmonės darbuotojai užgesino iki atvykstant ugniagesiams. Premjeras šį incidentą sieja su Rusijos veikla. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Apie incidentus su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas (toliau – V. V.), dronų ekspertas, Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis (toliau – A. K.), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, valdančiosios koalicijos atstovai – „valstietis“ Dainius Gaižauskas (toliau – D. G.) ir socialdemokratas Tomas Martinaitis (toliau – T. M.).
– Pone Vitkauskai, ką šiandien pavyko aptarti Nacionalinio saugumo komisijoje?
– V. V.: Pavyko apsvarstyti porą klausimų ir priimti tam tikrus sprendimus. Dėl drono incidento priimtas sprendimas peržiūrėti visos mūsų reakcijos algoritmus. Labai svarbu identifikuoti, kas gali pažeisti mūsų oro erdvę. Yra skirtumas, iš kur toks bepilotis orlaivis atskrido, ar iš priešiškos, ar iš draugiškos teritorijos. Yra skirtumas dėl reakcijos ir įverčio. Budrumas ir rizikos laipsnis iš priešiškos teritorijos yra daug aukštesnis, nes su draugiška teritorija mus jungia bendras situacijos vertinimas, stebėsena ir radarų duomenys, kurie yra integruoti į bendrą NATO sistemą. Šiuo atveju labai svarbus objekto identifikavimas radaruose ir interpretacija. Mūsų ekspertai įvertino jį vienaip, o Lenkijos ekspertai tikriausiai vertino kitaip, todėl išankstinio įspėjimo neturėjome. Reakcija vis dėlto įvyko, naikintuvai buvo pakelti, o žmonės buvo įspėti. Procesas galėjo būti trumpesnis, bet labai svarbu įsivertinti ir galimas pasekmes bei rizikas. Jei perspėsime gyventojus netikrais signalais, tikėtis adekvačios reakcijos tikro įspėjimo atveju bus sunku. Visuomet reikia spręsti dilemą, kiek yra patikimi duomenys apie galimą grėsmę ir kiek verta neraminti žmonės. Vėliau pasekmės gali būti tokios, kad žmonės pradės ignoruoti įspėjimus.
Jei perspėsime gyventojus netikrais signalais, tikėtis adekvačios reakcijos tikro įspėjimo atveju bus sunku.
– Ar gyventojų pranešimai lėmė tai, kad buvo išsiųsti įspėjimo signalai?
– V. V.: Ne. Gyventojų pranešimai yra tik papildoma priemonė, kuri padeda identifikuoti laiką ir vietą. Jei jie sutampa su radarų parametrais, tai padeda apsispręsti, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys. Labai svarbu, kad detekcija būtų kuo greitesnė. Debesuotumas ir rūkas daro didelę įtaką. Taikos metu kovos veiksmų taisyklės numato, kad pilotas turi turėti vizualinį kontaktą su objektu, kurį planuoja naikinti. Reikia įsitikinti, kad tai, ką planuojama neutralizuoti, yra tai, į ką taikomasi. Atsargumas yra pagrindinis veiksnys, kuris nulėmė vakarykštę situaciją.
– Ar tai laimingas atsitiktinumas, kad jokie žmonės nebuvo sužaloti?
– V. V.: Be abejo, bet nėra gerai, kad žmonės nepaiso įspėjimų. Kuomet yra raudonas pavojaus signalas, nereikėtų kažkur judėti automobiliu. Reikėtų sustoti arba ieškoti saugesnės vietos, kur būtų galima pasislėpti. Tai laimė, kad neįvyko fatalinis incidentas, bet nėra garantijos, kad jis neįvyks ateityje.
– Pirmi pranešimai apie droną atėjo 5.47 val., o Lietuvos ir Lenkijos sieną jis kirto 6.02 val. 06.15 val. Bendrasis pagalbos sulaukė skambučių iš Kalvarijos ir Marijampolės, o pirmieji pranešimai apie tai, kas įvyko, atėjo 7 ryto. Kaip tai vertinti?
– A. K.: Žiūrint iš techninės pusės, kadangi mes neturime nei optinio, nei audio sensorių tinklo, šiandien vadovaujamės dviem pagrindiniais aptikimo šaltiniais – tolimojo ir vidutinio nuotolio radarais bei naikintuvų radarais. Paskutinis lygmuo yra kai pilotai vizualiai identifikuoja objektą. Jie negauna leidimo, kol taikinys nėra vizualiai atpažintas ir nustatytas kaip pavojingas. Šiuo atveju dronas buvo matomas radaruose, tačiau nematomas vizualiai ir leidimas naikinti nebuvo gautas. Dronas skrido tol, kol baigėsi kuras. Jo variklis užgeso, jis krito žemyn ir, atsimušęs į žemės paviršių, sprogo.
– Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas per spaudos konferenciją kalbėjo, kad tikisi, jog integruota objektų oro erdvėje detekcijos sistema iš dalies veiks 2027-ųjų pabaigoje. Ar tai jus guodžia?
– A. K.: Siūlyčiau pasižiūrėti šių metų gegužės 18 d. įrašą ministro „Facebook“ paskyroje, jei jis jo neištrynė. Jis žadėjo šių metų vasaros pabaigoje jau turėti dalinę sistemą ir parodyti rezultatus. Jis kalbėjo apie tai, kad kas dvi savaites stebės progresą ir teiks ataskaitas. Vasara baigėsi, prasidėjo ruduo, artėja žiema ir ministras kalba apie 2027-ųjų pabaigą. Natūralu, kad bandoma pratempti iki kadencijos pabaigos. Vyksta ankstesnių pareigūnų kaltinimas, kurie kažko nepadarė. Terminai vis atidedami, bet kyla klausimas, kiek mes galime juos atidėti? Jau dabar ir pačiam krašto apsaugos ministrui turėtų įsijungti pavojaus mygtukas. Dabar buvo sulankstytas automobilis, bet jei kitą kartą bus pataikyta į gyvenamąjį pastatą ir bus sužeistųjų ar net žuvusiųjų, tai tą pačią minutę išvers ministrą iš posto.
– Ne vienas gyventojas sako, kad nebereaguos į pranešimus ir kad jie turėtų būti koncentruoti į tikslesnę vietą. Pone Martinaiti, kokias išvadas darote jūs?
– T. M.: Yra daug chaoso, tačiau tie perspėjimai skatina ne tik slėptis, bet nesiartinti prie objekto jam nukritus, nesiartinti prie langų, laukti bei stebėti informaciją. Testų ir pratybų daugėja, žmonės po truputį supranta savo budrumą ir tai yra nauja realybė, kurioje šiandien gyvename.
– Pone Gaižauskai, kokia yra jūsų nuomonė apie tuos pranešimus ir žmonių reakciją?
– D. G.: Žmonės rašo tiesą, kaip galvoja, taip ir sako. Žmogus sutvertas taip, kad kol nėra skaudžios pamokos, į grėsmę nereaguos rimtai. Valdžia turi dar daug ką padaryti, kad žmonės patikėtų ir būtų pakankamai informuoti. Sistema yra netobula. Rytoj važiuojame patikrinti, kokias sistemas turime. Paskutiniai atvejai parodė, kad turime spragų. Negalime laiku aptikti objekto, nustatyti, ar tai dronas, ar paukščiai, ir nespėjame informuoti žmonių. Turime daug skylių, kurias reikia užkamšyti. Vėliau skylės diskredituoja saugumo sistemą. Mano galva, turėtume turėti sistemą, kuri geba informuoti, ar tai dronas, ar keli dronai, kurioje vietoje jie yra ir koks yra grėsmės lygis. Žmonėms reikia mokymų ir pratybų. Kol kas požiūris aplaidus, bet nereikia kaltinti žmonių. Valdžia turi dar daug ką padaryti.
Kol kas požiūris aplaidus, bet nereikia kaltinti žmonių. Valdžia turi dar daug ką padaryti.
– Pone Martinaiti, ar sutinkate pono Kumpio mintimi, kad jei nutiktų kažkas tragiško, ministras turėtų pasitraukti?
– T. M.: Tai būtų nelengvas momentas ir reikėtų atsižvelgti į aplinkybes. Ne viskas yra padaryta, bet dronų technologijos tobulėja ir eina į priekį. Ukrainoje, kur šiandien vyksta karas, gyvenimas taip pat nesustoja. Nors balistinės raketos krenta ir skraido dronų spiečiai, žmonės tęsia savo gyvenimą, o į grėsmes kartais žiūri aplaidžiai.
Už dviejų dienų važiuojame į posėdį, kuriame pamatysime visą oro gynybos sistemą ir turimus pajėgumus. Tačiau sekmadienio atvejis atskleidė, kad net prie objekto priskridę naikintuvai dėl didžiulio rūko negalėjo jo identifikuoti. Nežinau, kokios sistemos galėtų 100 proc. užkardyti grėsmės lygį. Viena vertus, dronas yra sistema, kuri peržengia ankstesnių technologijų ribas, kita vertus, ji yra priklausoma nuo oro sąlygų. Tai yra subjektyvūs veiksniai, į kuriuos irgi turime atsižvelgti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)