Į „Baltic Pride“ eitynes politikai nesiveržė: bijo rizikuoti populiarumu?

„Už žmogiškumą“, „Už žmogaus teises visiems“, „Už laisvę būti“, „Už lygybę“, „Mes esam, buvom ir būsim“ – tokie ir panašūs plakatai savaitgalį mirgėjo sostinės gatvėse, juos nešė džiugiai nusiteikę žmonės. „Žingsniavome už įtrauktį, įvairovę ir pagarbą kiekvienam“, „Meilė stipresnė už neapykantą“ – tokias žinutes po eitynių socialiniuose tinkluose skleidė žinomi žmonės ir įvairių organizacijų atstovai.

Skaičiuojama, kad šiųmetėse eitynėse žygiavo 15 tūkst. žmonių. Tarp jų – nė vieno iš valstybės vadovų, nepaisant to, kad kai kurie savo rinkiminėse programose yra įrašę siekį ginti LGBT bendruomenės teises. „Ne. Prezidentas nedalyvaus. Kodėl turėtų?“ – dar prieš renginį ELTAI komentavo Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. „Seimo pirmininkas bus išvykęs ir negalės dalyvauti renginyje“, – ELTAI sakė Sauliaus Skvernelio patarėja Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė. Eitynės nepasirodė svarbios ir premjerui Gintautui Paluckui – jis laiką leido su šeima toliau nuo Vilniaus.

„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė akcentavo, kad šiuo klausimu galėtume pasimokyti iš kaimyninių šalių – jos teigimu, Estijos, Latvijos valdantieji kur kas aktyviau dalyvauja LGBTQ+ bendruomenės renginiuose ir žymiai garsiau bei konkrečiau nei Lietuvos vadovai pasisako apie žmogaus teises.

Ką rodo tokia situacija? Galbūt politikai bijo rizikuoti populiarumu? Bijo, kad rinkėjai nuo jų nusisuks? Ar valdžios atstovams rodant abejingumą visuomenė vis dar gali viltis, jog Partnerystės įstatymas bus įteisintas?

„Baltic Pride“ 2025 eitynės

„Kalbant apie partnerystę, žmogaus teises, LGBTQ+, politikai dažnai bando įsivaizduoti, ką galvoja jų rinkėjas arba, kaip jie sako, „paprastas žmogus“, bet neretai jų įsivaizdavimas kertasi su realybe, – sakė J. Tvaskienė. – Atrodo, kad kairiosios partijos perleido kovą už žmogaus teises dešiniosioms jėgoms. Manau, kad visgi socialdemokratai turėtų ugdyti savo rinkėją.“

Žurnalistė svarstė, kad pastaruoju metu didžiojoje politikoje matyti nemažai provincialaus požiūrio, o taip yra todėl, sakė ji, kad į Seimą išrinkti asmenys atstovauja tik siaurą savivaldos interesą.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas teigė, kad politikai greičiausiai nenori rizikuoti karjera ar reputacija, todėl elgiasi atsargiai.

„Jie įvertina savo rinkėją, kuris yra vyresnio amžiaus, dažnai konservatyvesnių pažiūrų, ir susilaiko. Kitas dalykas – nepamirškime, kad partnerystė, kalbant apie žmogaus teises, apie LGBT teises, yra minimumas. Dalyvavimas „Pride“ indikuoja daugiau nei paramą partnerystei. Galbūt partija remia partnerystę, bet jos narių asmeninės nuostatos, nuspėjant galimus tolesnius žingsnius, yra kitokios“, – komentavo jis. Kaip pozityvų dalyką A. Lašas išskyrė tai, kad šiųmetės eitynės rodo kintantį visuomenės požiūrį, augančią toleranciją.

Jeigu partnerystės neįteisinimas pagerintų šalies demografiją, Lietuva būtų išskirtinė pasaulyje.

Nors tolerancija auga, visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kalbėdami apie LGBTQ+, vis dar linkę vadovautis stereotipais ir mitais. Vienas tokių, dažnai nuskambantis po įvairiais straipsniais socialiniuose tinkluose, – kad partnerystės įteisinimas ir apskritai tos pačios lyties porų santykiai kenkia šalies demografijai.

„Kaip tai susiję? – stebėjosi LRT žurnalistė J. Tvaskienė. – Jeigu partnerystės neįteisinimas pagerintų šalies demografiją, Lietuva būtų išskirtinė pasaulyje. Tai labai skirtingi dalykai. Žmogaus teisių suvedimas į demografiją, šeimų ardymą, man atrodo, švelniai tariant, labai neteisingas požiūris. Dauguma visuomenės orientuojasi ir koncentruojasi į fiziologinius dalykus, o turėtume žiūrėti į žmogaus teises.“

Dr. A. Lašas šį klausimą vertina iš kiek kitos perspektyvos. „Man atrodo, kad šiame kontekste žmonės žiūri keliais žingsniais toliau. Viena, kaip LGBTQ+ suprantame tradiciškai, bet jau yra kalbama apie lyties keitimą, edukacinius pokyčius, nuskambėjo ekstremalių atvejų – žmones tai gąsdina. Ne tiek pati partnerystė, o tai, kas gali būti vėliau“, – svarstė jis.

ILGA-EUROPE („International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex Association“) renka duomenis apie LGBTQ+ bendruomenės padėtį Europoje ir pastebi, kad Lietuva užima 36-ąją vietą pagal LGBTQ+ teisinę padėtį. Mus lenkia Vengrija ir net į Europos Sąjungą nepatenkančios valstybės – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Moldova, Serbija.

Šiame straipsnyje:

Baltic Pride

eitynės Vilniuje

LGBTQ+

tolerancija

Seimo nariai