Keturi žinomi šalies istorikai suvieniję jėgas išleido naują Lietuvos istoriją. Lietuvos pirmininkavimo ES proga išleidžiamos knygos autoriai siekia kovoti ir su Lietuvos istoriją apnikusiais stereotipais.

A.Šapoka – ne autoritetas

Tarpukariu istoriko Alfredo Šapokos redaguota "Lietuvos istorija" – bene geriausiai Lietuvoje žinomas istorijos veikalas, tačiau lig šiol populiarumo nepraranda. Šiai antilenkiškai, vien lietuvius Lietuvos istorijoje "rodančiai" knygai mūsų šalies istorikai metė iššūkį.

Buvo nuspręsta: Lietuva Europai ir pasauliui prisistatys su nauja knyga – trumpa ir konceptualia Lietuvos istorijos versija. Keturių istorikų – Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulikausko ir Mindaugo Tamošaičio – parašyta "Lietuvos istorija" vakar pristatyta ir visuomenei.

Nors per knygos pristatymą kalbėjęs užsienio reikalų ministras citavo A.Šapoką ir jo pagrindinę mintį "raskime lietuvius Lietuvos istorijoje", nauja knyga tokio požiūrio tikrai neatspindės. Juk kam Lietuvos istorijoje ieškoti lietuvių, jei visa istorija – mūsų?

Vilniaus universiteto profesorius, vienas knygos autorių A.Bumblauskas priminė: nauja Lietuvos istorijos sintezė – ne antismetoniška, tačiau joje atsisakoma požiūrio, kad Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos imperijos įvykdytas Abiejų Tautų Respublikos padalijimas iš esmės išgelbėjo nuo lenkų kultūros ir kalbos dominavimo: "A.Smetonos tautininkų ir jų idėjas reiškusio A.Šapokos pastangomis buvo sukurta antilenkiška Lietuvos istorija. Tai šita knyga, man atrodo, viską šiek tiek grąžina į vėžes."

Stereotipų įkaitai

Dar viena problema, su kuria susiduriame, – stereotipai. Nauja Lietuvos istorijos sinteze siekiama įveikti ir juos. Tačiau liaudyje paplitusius trumpus pasakojimus arba naratyvus sugriauti ir perkonstruoti – itin sunku.

"Kas nors iš tėvelių, mamyčių, bobulės ir babytės, yra išgirdęs kažkokią Lietuvos istorijos viziją, pavyzdžiui, tokią: po Vytauto Lietuva nuskendo, išniro iš vandens tik Basanavičiaus laikais. Štai trys dėmenys, didysis naratyvas pasakytas vienu sakiniu. Ir toks sakinys slegia. Natūralu, kad istorikai pradeda rašyti pagal tokį modelį", – priminė A.Bumblauskas.

Tad neatsitiktinai didelė naujosios knygos dalis skiriama Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Bendros valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – istorija pristatoma knygos skyriuje, taip ir pavadintame "Lenkijos ir Lietuvos valstybių jungtuvės".

A.Bumblauskas darsyk priminė, kad Lietuvos istorijoje lig šiol yra krūva nutylėjimų. Antai lig šiol gajus naratyvas, kuris skelbia, kad Lietuvą nuo Lenkijos išgelbėjusi Rusija.

"Štai visa seka: Jekaterina, tada S.Muravjovas, tada didysis Leninas, didysis Stalinas – be šito ketvertuko Lietuva nebūtų išsivadavusi iš lenkų kalbos ir kultūros dominavimo. Tai šitokios idėjos drįsau atsisakyti", – vakar kalbėjo A.Bumblauskas.

Suprastų ir močiutė?

Vos 280 puslapių – į tiek, pasirodo, galima sutalpinti Lietuvos istoriją. Knygos redakcinės kolegijos narys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis vakar garsiai ištarė tai, kas lig šiol buvo sakoma tyliai. Tai, kad Lietuvos istorikai rašyti dar neišmoko.

"Jie visi bijo rašyti tokias knygas, kokią jūs dabar matote. Jie gali matyti daug faktų, tačiau kartais tai ne pranašumas, o trūkumas. Gali ilgai sėdėti archyvuose, o kai prireikia drąsesnies minties, kviečiasi filosofus", – pabrėžė A.Jokubaitis.

Tačiau nauja "Lietuvos istorija", regis, ne tokia – trumpa, konceptuali, be sensacijų. A.Jokubaičio teigimu, ją rašant buvo vadovautasi ir vadinamuoju močiutės argumentu. "Šią knygą galite pabandyti duoti paskaityti ir močiutėms – ji paskaitoma ir lengvai suprantama."

Naują Lietuvos istorijos sintezę artimiausiu metu ruošiamasi išleisti ir užsienio kalbomis. Lig šiol tokio konceptualaus veikalo nebuvo. Tad, kaip vakar juokauta per knygos pristatymą, diplomatai ją galės nešiotis ir savo portfeliuose. Tai – dar viena galimybė solidžiai prisistatyti Europai.