Į Jūros šventę - su renginių bilietais

Kai kuriuos Jūros šventės renginius ketinama padaryti mokamus.

Ankstesni švenčių rėmėjai nenoriai duoda pinigų, nes nemano, kad jų įmonių reklama čia būna efektyvi.

Jūros šventė kainuoja beveik milijoną litų. Savivaldybė pernai skyrė 300 tūkst. litų, o šiemet -200 tūkst. litų, kitos lėšos surenkamos iš rėmėjų.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė ir Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė, komentuodamos praėjusios savaitės įvykius, sakė, kad mokami šventės renginiai galėtų būti Kruizinių laivų terminale.

Apmokestinus Jūros šventės renginius, būtų galima atsisakyti kai kurių nepatenkintų rėmėjų ir išlaikyti gerą šventės lygį.

„Pavyzdžiui, už įėjimą sumokėjęs penkis litus lankytojas per Jūros šventę galėtų gauti ir kitų paslaugų - vaikams pramogauti atrakcionuose“, - mano N.Laužikienė.

Pasak jos, yra žmonių, kurie nenori stumdytis minioje, todėl į Jūros šventę neateina. Jiems galima organizuoti mokamus renginius, kur susirinktų mažiau žmonių.

„Reikia pradėti diskusiją, išgirsti klaipėdiečių nuomonę, ar Jūros šventės renginiai galėtų būti mokami“, - sakė departamento direktorė.

Kaimynų reikalas

Savivaldybė kol kas neturi „vaistų“ prieš gyventojus, kaupiančius atliekas savo butuose ir nuodijančius kaimynų gyvenimą. Klaipėdos savivaldybė per Lietuvos savivaldybių asociaciją inicijuos įstatymų pataisas, kad būtų galima įeiti į butą daryti tvarkos, jei savininkas kelia grėsmę kaimynų sveikatai.

„Iš būsto, kur kaupiamos atliekos, sklinda smarvė, į kaimynų butus pasipila vabzdžiai“, - sakė N.Laužikienė.

Pasak jos, savivaldybė parengs bendrų patalpų naudojimo pavyzdines taisykles.

Anot J.Simonavičiūtės, jei namo gyventojai tokias taisykles pasitvirtins susirinkime, tuomet bus galima be teisinių pasekmių kuopti bent jau bendro naudojimo patalpas.

„Tai ypač aktualu bendrabučiuose, kur yra užgriozdinti koridoriai, virtuvės“, - sakė vicemerė.

Tačiau, jos teigimu, kol nepakeisti įstatymai, negali būti taisyklių, leidžiančių įeiti į svetimą butą.

Konstitucija garantuoja būsto neliečiamybę. O įstatymai numato, kad be savininko leidimo ir teismo sprendimo į butą galima įeiti, jei kyla grėsmė būsto šeimininko sveikatai ir gyvybei.

Todėl savivaldybė sieks, kad būtų pakeisti įstatymai ir pareigūnams būtų galima įeiti į butą, jei savininkas būstą pavertė sąvartynu.

„Savivaldybė negali pareikšti ieškinio teisme dėl apleisto buto. Tai turi padaryti kaimynai“, - teigė mero pavaduotoja.

Anot N.Laužikienės, savivaldybė gali suteikti gyventojams nemokamą teisinę pagalbą.