Į Malį išsiųstų Lietuvos karių lauks pavojai: ten galima tikėtis visko | KaunoDiena.lt

Į MALĮ IŠSIŲSTŲ LIETUVOS KARIŲ LAUKS PAVOJAI: TEN GALIMA TIKĖTIS VISKO

  • 13

Valstybės gynimo taryba nutarė, kad Lietuva siųs karinį transporto orlaivį „Spartan“ į Prancūzijos vadovaujamą operaciją Malyje, taip pat gali būti siunčiama iki 30 karių, praneša Info diena.

Esą daug kas būgštauja, kad Malyje gali baigtis taip pat, kaip Afganistane. Tačiau, anot Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano Šarūno Liekio, praradimai Afganistane nebuvo tokie jau dideli.

„Niekas nežinojo, kaip baigsis Afganistane. Jeigu paklausite Lietuvos kariškių, ką jie Afganistane nuveikė, tai jie sakys, kad daug ko išmoko, daug ko sužinojo, įprato dirbti kartu su sąjungininkais. Lietuvos valstybės praradimai, palyginus su visom kitom valstybėm, buvo pakankamai nedideli. Aišku, tas vienas žuvęs žmogus irgi didžiulė tragedija, bet, vertinant bendrame kontekste, netgi su estų praradimais, lietuviams Afganistane baigėsi pakankamai gerai. Aišku, niekas jų neklausė, kada ta operacija Afganistane buvo užbaigta, kada Jungtinės valstijos pradėjo savo atsitraukimą. Su jais buvo pasielgta kaip ir su visais kitais sąjungininkais, bet, iš principo, jeigu kalbame su kariškiais, tos pridėtinės vertės tikrai matome. O išlaidos tikrai nedidelės“, – sakė Š. Liekis.

Lietuvos valstybės praradimai, palyginus su visom kitom valstybėm, buvo pakankamai nedideli. Aišku, tas vienas žuvęs žmogus irgi didžiulė tragedija.

„Malis šiaip garsėja kaip pakankamai pavojinga vieta, ten konfliktuojama ne tik su islamistais, bet ir su tuaregų gentimis. Specifinis landšaftas, atšiaurios gyvenimo sąlygos, didžiuliai plotai, didžiulė, milžiniška teritorija ir, jeigu žiūrėsime į praradimų statistiką, tai aukos yra pakankamai didelės... Prancūzai per trejus metus prarado 38 žuvusius ir beveik 1200 sužeistų, traumuotų ir pan. Vien dėl atšiaurumo sąlygų ten yra pakankamai sudėtinga, žmonėms gali ir skorpionai įgelti, yra ir gyvačių, visko ten yra. Aplinkybės, kuriomis tenka ten tarnauti, kariškiams nėra lengvos. Plius klimatas, temperatūros ir pan. Be abejonės, ten galima tikėtis visko. Tačiau tą operacija, į kurią siunčiama, ji yra elitinė grupė, kariškių keli šimtai. Ji bus daugiau asistuojanti, padedanti Malio kariuomenei, o ne vykdanti savarankiškus kovos veiksmus. Ir pats konfliktas yra žemo intensyvumo, mūšiai vyksta ne kiekvieną dieną“, – kalbėjo jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra kalbėjęs, kad taip Lietuva įsitraukia į kovą su džihadistais. Tačiau Š. Liekis nemanė, kad pavojaus Lietuvoje dėl to padaugės.

„Jeigu Lietuva angažuojasi kovai su džihadistais ir ta kova su džihadistais yra šiuo atveju prancūzų interesas, kadangi jie visą Sahelio regioną stengiasi stabilizuoti ir visomis priemonėmis bando užkirsti kelią infiltracijai iš Šiaurės į Pietus, šiuo atveju aš matyčiau tą pridėtinę vertę ne tiek, kad mes čia kariaujame su džihadistais, bet kad mes veikiame kartu su sąjungininkais prancūzais. Turint omenyje dabartinę situaciją, kada Lietuva yra tam tikro pasirinkimo kryžkelėje, kaip ir visos kitos valstybės po pasitraukimo iš Afganistano, o prancūzai rodo lyderystę, tai pažiūrėsim, kaip čia seksis prancūzams. Čia daugiau pamokos, o grėsmės – akivaizdu, kad grėsmės iš islamistinių grupių kyla visoms valstybėms Europoje, ar jos dalyvauja, ar nedalyvauja“, – teigė jis.

Malis šiaip garsėja kaip pakankamai pavojinga vieta, ten konfliktuojama ne tik su islamistais.

Š. Liekis paaiškino, kodėl Prancūzija yra įsitraukusi į šiuos regionus: „Ten buvusios kolonijos. Tai – pakankamai paprastas interesas. Čadas, Malis, visos buvusios prancūzų kolonijos, skirtingai nei kai kurios kitos valstybės, kuria tiek viešojo administravimo sistemą, tiek kariuomenes pagal prancūzų modelį. Kitaip sakant, prancūziškas švietimo modelis. Jeigu pasižiūrėtume į Tunisą, Alžyrą – visur panašiai. Kitaip sakant, tas prancūzų angažavimasis tame regione turi gilias, kultūrines, istorines tradicijas. Jeigu įsijungsite Prancūzijos televiziją, tai praktiškai visos programos apie keliones eina ta kryptimi, į Šiaurės Afriką ir žemyn. Prancūzams tos temos yra artimos, daug žmonių Prancūzijoje, kurie kilę iš Šiaurės Afrikos. Yra ir dalis rinkėjų, kurie suinteresuoti tų problemų sprendimu“.

„Prancūzija, kaip buvusi kolonijinė valstybė, ji turi pakankamai daug interesų ne tik kultūrinių, politinių ar istorinių, bet yra nusistovėję ir prekybiniai ryšiai, ir importas-eksportas. Jie turi savų išskaičiavimų. Aišku, Lietuva viso šito neturi, ji nėra tokia diversifikuota ir industrinė, kad galėtų ten turėti savo specifinių interesų, bet todėl tas dalyvavimas toks – kalbama apie 20 karių. Man atrodo, kad čia – tokio tipo įsipareigojimas, kad neturėtų sukelti didelių klausimų. Juolab kad jeigu dabar valdančiųjų NSGK pirmininkas iš principo pasisako pozityviai“, – šnekėjo jis.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

xx

xx

Nuomonė

Šlykštūs varliaėdžiai iš buvusių kolonijų išsinešdins tik grabuose, todėl kuo daugiau jų gaus galą- tuo geriau.

cia jums ne ant ,,zyduko,,, myzciot

lauksim cinkuotu grabu....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS