Sunkumai – dar prieš pradedant veiklą

Šaulys Andrius Zubernis sako, kad šauliai susiduria su opia problema – šalyje trūksta šaudyklų, kuriose būtų galima treniruotis, ypač tai išryškėjo pastaruoju metu, nes daugelis tokių vietų, kaip ir poligonai, paskirta NATO pajėgoms. Norėdamas spręsti šią problemą ir prisidėti gynybos infrastruktūros plėtros, A. Zubernis ryžosi Klaipėdos regione įsteigti šaudyklą, tačiau iškart susidūrė su problemomis.

„Radom sklypą, kuriame užtikrinti visi saugumo reikalavimai, gavome leidimus, advokatai parengė teisinę bazę. Tačiau paaiškėjo, kad kiek įstatymai leidžia, tiek ir draudžia. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą negalime įrengimo darbų vykdyti etapais, turime visą 200 ha teritoriją priduoti vienu kartu. Mes turim surinkti 40 tonų švino, turim surinkti 13900 kubinių metrų kritulių, juos išfiltruoti ir išleisti į vandenį“, – kelis veiklą pradėti trukdančius kliuvinius vardija šaulys. Pasak jo, įstatyminė bazė yra pasenusi, o jos atnaujinti niekas neskuba.

Sudėtinga konkurencija

Dar viena problema – vietiniams mažiems gynybos pramonės dalyviams sunku konkuruoti su didžiaisiais investuotojais iš užsienio.

„Kas pirks užsakymus? Valstybė, kariuomenė ir kitos institucijos suinteresuotos rinktis patikimą žaidėją, kur žino, kad daiktas jau ištestuotas, o jei kas nors nutiktų, turės reikalingą aptarnavimą, todėl Lietuvos gynybos pramonei sudėtinga įeiti į rinką“, – apgailestauja A. Zubernis. Jis akcentuoja, kad didžiųjų investuotojų iš užsienio pliusas ir tas, jog šie gali pasiūlyti kur kas didesnę investiciją nei vietiniai startuoliai.

Vyras susidūrė ir su kitu iššūkiu – vykdant tokią veiklą sudėtinga atsidaryti banko sąskaitą.

„Atrodo, tave jau patikrino visos institucijos, kurioms reikia tikrinti, lėšų kilmė pripažinta. Bet bankui turi pateikti savo būsimus klientus, pajamų šaltinius, nors dar tik pradėjai kurtis ir šių dalykų nežinai“, – stebisi A. Zubernis. Kitame banke, kur sąskaitą turėjo ir anksčiau, dokumentų reikėjo mažiau, tačiau darant kiekvieną pavedimą būtina jį pagrįsti.

Prilygina teroristams

Plėsti vietinę gynybos pramonę suinteresuotas ir Martynas Kisieliauskas – jis siekia įkurti lietuvišką dronų gamyklą. Kaip ir A. Zubernis, jis susidūrė su sunkumais bandydamas atsidaryti banko sąskaitą.

„Įmonę įkurti nesunku, Registrų centras įregistruoja be problemų, bet norint atsidaryti banko sąskaitą, prasideda rūpesčiai, nes turi pateikti daug dokumentų, kurių pateikti negali, kadangi dar nevykdai veiklos. Be to, bankai ir kitos komercinės įstaigos gynybos pramonėje veikiančias įstaigas prilygina teroristams, t. y. mums taikomi tokie standartai, lyg būtume potencialūs teroristai ir pinigų plovėjai“, – patirtimi dalijasi M. Kisieliauskas.

Jo teigimu, paminėjus, kad įranga bus testuojama ir tiekiama į Ukrainą, komercinės įstaigos uždeda dar vieną raudoną šauktuką. Vyras atkreipia dėmesį, kad panaši situacija buvo ir Ukrainoje, tačiau prasidėjus plataus masto invazijai viskas pasikeitė – gaminant ginkluotę privaloma pateikti tam tikrus leidimus, dokumentuoti kiekvieną sandorį, tačiau terorizmo prevencija tokioms įmonėms minimalizuota.

„Lietuvoje situacija tokia, kad lengviau kažko negaminti nei gaminti“, – gynybos pramonėje kylančius iššūkius reziumuoja M. Kisieliauskas.

Vengia teikti paslaugas

SME banko komercijos vadovė Dovilė Bansevičienė patvirtina, kad Lietuvoje gynybos srityje dirbančios įmonės siekdamos gauti įprastines paslaugas susiduria su didžiuliais iššūkiais.

„Jei sandoris susijęs su ginkluote, karine technika, eksportu, iš bankų reikalaujama itin kruopščios patikros, tarptautinių santykių patvirtinimo, licencijų kontrolės ir pan. Bankai įvertina, kad rizikos valdymo kaštai dažnai yra per dideli, palyginti su iš tokio kliento aptarnavimo gaunama nauda, todėl komercinių bankų atsargumas neretai perauga į formalų ar neformalų paslaugų teikimo vengimą“, – pastebi D. Bansevičienė.

Visgi specialistė akcentuoja, kad Lietuvos bankas išplatino pranešimą, informuojantį, jog gynybos sektoriaus finansavimas neprieštarauja tvarumo tikslams, ir raginantį finansų įstaigas atsisakyti nepagrįstų vidinių draudimų. D. Bansevičienės teigimu, gynybos pramonės verslo niša

Lietuvoje dar neužpildyta, todėl bankai turi galimybę aktyviai prisidėti prie šalies nacionalinio saugumo kaip gynybos sektoriaus įmonių finansiniai partneriai.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: