INFLUENCERIŲ SĖKMĖS ISTORIJAS IDEALIZUOJANTYS PAAUGLIAI KLIMPSTA Į PRAŽŪTINGĄ LIŪNĄ

Stiprinama narkotikų prevencija, praneša LNK.

Plačiau papasakojo Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.

– Akivaizdu, kad vasarą jaunimas turėjo daugiau laiko sau. Skaičius pavartojusių narkotikų išaugo. Kokią situaciją matote jūs?

– Per antrąjį ketvirtį į mus kreipėsi tikrai daugiau jaunų asmenų. Taip gali būti ir dėl to, kad ši problema tapo aktualesnė. Gali būti ir dėl to, kad mes praplėtėme paslaugas ir pagerinome kokybę.

– Koks pas jus jauniausias pacientas?

– Pas mus jauniausias pacientas buvo vienuolikmetis. Dažniausiai kreipiasi keturiolikmečiai, penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai. Nereikia bijoti kreiptis pagalbos. Pagalba teikiama ne tik vaikams, bet ir tėvams. Mes kartais pamirštame, kad reikia padėti ne tik vaikui, bet ir šeimai. Reikia mokyti, kaip bendrauti su tuo vaiku, į ką atkreipti dėmesį. Pokalbis su tėvais yra didžiausia sėkmės dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios tų pacientų istorijos? Kas privertė juos vartoti narkotikus?

– Šiuo metu jaunimo tarpe populiariausi yra sintetiniai kanabinoidai bei katinonai, taip pat toks miksas įvairių psichoaktyvių medžiagų. Dažnu atveju jie nežino, ką vartoja, perka kažkokį skystį. Populiariausias vartojimo būdas šiuo metu yra per elektroninės cigaretės prietaisus. Būtų galima rašyti atskirą kiekvieno vaiko gyvenimo knygą. Vieni ateina iš labai nepalankių sąlygų. Tiek jų socialinė padėtis, tiek jų psichologinė būklė, tiek jų gyvenimo istorija yra labai liūdna. Jie yra patyrę traumas, krizes, prievartą, smurtą. Bet yra vaikų, kurie gyvena gana palankiose šeimose. Bet juos veikia smalsumas, mada, noras išbandyti. Paauglystė ir taip pasireiškia tokiu noru eksperimentuoti. Paskutiniu metu tikrai girdime iš besikreipiančių, kad jaunimas nori neatsilikti nuo tų, kurie socialinėje erdvėje atrodo labai sėkmingi, socialūs, populiarūs. Jaunimas mano, kad su psichoaktyviomis medžiagomis gali bandyti pasiekti kažką panašaus. Nors, deja, finalas būna liūdnas.

– Kiek būna atvejų, kad tas žalingas vartojimas yra labai sunkus?

– Vaikams ir paaugliams pats priklausomybės sutrikimas diagnozuojamas ne taip ir dažnai. Kadangi priklausomybei išsivystyti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Didelė dalis jaunuolių kreipiasi dėl žalingo vartojimo. Pasekmės būna pačios įvairiausios: trinka atmintis, sunku susikaupti, atsiranda problemos tiek šeimoje, tiek mokykloje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nebūna viena problema. Mes matome, kad kartais tas narkotikų vartojimas yra pagalbos šauksmas, noras atkreipti dėmesį į eilę kitų problemų, kurios svarbios tam vaikui. Dažnu atveju, vaikas dar nemoka spręsti savo problemų, nežino, nesupranta savo emocijų. Pas mus Lietuvoje, deja, bet emocinis raštingumas nėra labai išsivystęs. Tikiuosi, kad mokyklose atkreips dėmesį ir mokys vaikus emocinio raštingumo. Pas pačius tėvus emocinis raštingumas ne visada yra pakankamas. Visos šios problemos vyniojasi į kamuolį, o psichoaktyvių medžiagų vartojimas kartais būna kaip ir sprendimo būdas. Jauni žmonės nesupranta, kad psichoaktyvios medžiagos nepadės išspręsti problemų.

– Kaip dažna būna, kad žalingas vartojimas jau būna pažengęs tėvams nepastebėjus?

– Žalingas vartojimas kartais pažengia gana greitai. Tėvai ne visada pastebi, jiems būna sunku patikėti, kad jų vaikas taip gali elgtis. Geriau bet kokį įtarimą išsakyti ir kalbėtis su vaiku. Aišku, nereikia moralizuoti, nereikia gąsdinti vaikų. Tai didžiulė klaida ir tai neveikia. Svarbiausia draugiškai kalbėti su vaiku. Tik per ryšį mes galime pradėti jiems padėti.