Nepripažino klaidos
Regionų administraciniame teisme Kauno rūmuose nagrinėtas ginčas dėl keturių prabuojant sugadintų žiedų. Juvelyrinių gaminių didmenininkė bendrovė „Aukseda“ nurodo, kad bendra ginčo gaminių pardavimo kaina – 323,06 euro be PVM.
LPR vienintelė Lietuvoje juvelyrikos gaminius prabuoja ir įspauduoja. Teismo dokumentuose nurodoma, kad LPR netinkamai įspaudavo žiedų prabą, gaminiai buvo vizualiai sugadinti, dėl to padaryta 30,22 euro turtinė žala.
„Aukseda“ teismui nurodė, kad 2022 m. LPR atliko prabos įspaudavimo paslaugą gaminiams, kurių vertė – maždaug 82,5 tūkst. eurų. Verslininkai už šią paslaugą sumokėjo daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Įspauduoti gaminiai buvo parduoti, tačiau pirkėjas 2024 m. grąžino dalį gaminių kaip nekokybiškus dėl netinkamų įspaudų. Tarp grąžintų buvo ir minėti keturi žiedai, dėl kurių patirtos turtinės žalos „Aukseda“ kreipėsi į teismą.
„Auksedos“ vadovas Edenas Mankauskas dėl broko bendravo su LPR elektroniniais laiškais, tačiau jų atstovai reikalavo, kad gaminiai apžiūrėti būtų atvežti į Druskininkus. Pasak verslininko, esant tokio dydžio turtinei žalai, tai būtų neekonomiška ir neracionalu.
„Aukseda“ nurodo, kad, teikdama detalesnius paaiškinimus, siūlė nuvežti žiedus apžiūrėti į LPR Kauno mieste esantį filialą. Tačiau LPR gaminių neapžiūrėjo ir atsisakė tenkinti „Auksedos“ prašymą atlyginti turtinę 30,22 eurų žalą.
Teismo sprendimu LPR turės atlyginti minėtą žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Negana to, LPR turės atlyginti 2 442 eurus bylinėjimosi išlaidų. Valdiška įstaiga per mėnesį gali apskųsti šį teismo sprendimą. Tik akis bado faktas, kad ginče dėl 30 eurų švaistomi tūkstančiai teisinėms paslaugoms.
Galbūt atrodo keistai, kad į teismą verslininkai kreipėsi dėl 30 eurų žalos, bet „Auksedos“ vadovas argumentuoja, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai LPR sugadina juvelyrinius dirbinius. Anksčiau verslininkai į tai numodavo ranka, o sugadintus dirbinius tiesiog nurašydavo į nuostolius.
„Panašiai nukenčia ir kiti kolegos, bet bijo aiškintis, nes LPR patys įspauduoja ir patys tikrina savo klientus. Taigi, norėjosi LPR parodyti, kad ir jie daro klaidų. Be to, susirašinėjant tarnyba laiškus baigia sakiniu, kad LPR visuomet geranoriškai žiūri į savo klientus ir problemas sprendžia abipusiu sutarimu. Deja, realybėje – viskas kitaip“, – dienraščiui sakė verslininkas.
Didelė tragedija?
LPR mūsų šalyje yra monopolininkė, teikianti juvelyrinių gaminių ženklinimo Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklais paslaugas. Tačiau atrodo, kad įstaiga išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ir ne tik pralaimėjimai teismuose rodo LPR „spindesį ir skurdą“.
„Pirmiausia, nei šios, nei kitų bylų galėjo ir nebūti, jei įstaigos vadovė kritiškai vertintų situaciją. Tereikėjo pagalvoti, kad Lietuvos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklai dedami archajiškomis priemonėmis – rankiniu būdu. Gal tą dieną darbuotojas buvo prastos nuotaikos ir stipriau mostelėjo kaltelį. Jei vadovė mąstytų strategiškai įstaigos gerovės klausimu, būtų svarbus santykis su klientais, kurių mažėja pastaraisiais metais, situacija būtų kitokia“, – „Kauno diena“ ne kartą rašė apie situaciją LPR ir darbuotojai visuomet kalbėjo anonimiškai, kaip ir šiuo atveju.
Žuvis pradeda pūti nuo galvos. Panašiai galima apibūdinti situaciją Finansų ministerijos (FN) žinioje esančiuose LPR. Gegužę „Kauno diena“ aprašė rūmų darbuotojų nuotaikas ir pastebėjimus. „Mažos įstaigos didelė tragedija, bet tik būdamas čia gali pajusti ir suprasti, kaip veikia mūsų vadovė, kokį nuolatinį spaudimą patiriame. Kai kurie taip susitaikė su esama situacija, kad nebejaučia šito, jiems yra norma dirbti su pasenusia technika, būti stebimiems vaizdo kamerų. Joks ministerijos kuratorius neras jokių pažeidimų, vadovė moka pristatyti save“, – tuomet teigė darbuotojai.
Jie anonimiškai kreipėsi į FN, papasakojo tai, ką išgyvena. Ar kas nors pasikeitė? Taip, direktorė tapo malonesnė, švelnesnė. „Jei šiandien vykdytumėte apklausą apie vidinį mikroklimatą, ji parodytų, kad rūmuose puiki darbo atmosfera, gera vadovė ir visi į darbą eina kaip į šventę, – žmonių baimę kalbėti taip, kaip yra, pabrėžia anonimiškai kalbėję darbuotojai. – Didžiausiame padalinyje Druskininkuose, kur direktorė kasdien karaliauja, žmonės bijo kalbėti, skambinti, nes gal pasižiūrės išklotines, su kuo kalbėta. Vyksta nuolatinis stebėjimas vaizdo kameromis.“
Darbuotojai sutinka, kad stebėjimo kameros tokioje įstaigoje reikalingos – juk dirbama su tauriaisiais metalais, brangakmeniais, tačiau direktorės užuominos, kad ji nuolat darbuotojus stebi, neskatina atsakingumo, o sukelia baimę, kaip bus interpretuotas jų elgesys.
FM ministerija taip pat sureagavo į darbuotojų anoniminį laišką. „Vertinimas dar nebaigtas – nagrinėjamas darbuotojų kreipimasis, LPR direktorės Virginijos Pavalkienės paaiškinimas, atliekamas darbuotojų įsitraukimo tyrimas. Tik po atliktos visapusės analizės galėsime pakomentuoti plačiau“, – „Kauno dienai“ teigė FM atstovai.
Tiesa – kažkur anapus
Pernai vasarą Vidaus reikalų ministerija (VRM) vykdė viešojo administravimo įstaigų darbuotojų motyvacijos ir pasitenkinimo darbu nustatymą. LPR taip dalyvavo tyrime. 28 darbuotojai užpildė klausimyną. Jų yra šiek tiek daugiau.
Atlikta apklausa – gana iškalbinga. Dažniausias atsakiusių į klausimus pasirinkimas – nei gerai, nei blogai arba gerai ir labai gerai. Prabavimo rūmų darbuotojai buvo užtikrinti, kad ši apklausa anoniminė, tačiau laiške FM išlietos emocijos apie juos žeminantį elgesį, apie vadovės aroganciją ir nekompetenciją, apie tai, kad per trejus metus įstaiga smuko, apie klientų pasitraukimą į kitas rinkas, gerokai skiriasi analizuojant VRM darytą apklausą.
Tiesioginį vadovą didžioji dalis pildžiusių klausimyną vertino gerai arba labai gerai. Tuo tarpu vadovybę, kuri apibrėžiama kaip įstaigos aukščiausio lygio vadovai, atsakingi už pagrindinių įstaigos darbo krypčių ar funkcijų sričių nustatymą, pusė vertino gerai ir labai gerai, kiti – nei gerai nei blogai, blogai ir labai blogai.
Įspauduoti gaminiai buvo parduoti, tačiau pirkėjas 2024 m. grąžino dalį gaminių kaip nekokybiškus dėl netinkamų įspaudų.
„Ką rodo tokie apklausos rezultatai? Žmonės bijo. Jokios strategijos, jokio galvojimo apie perspektyvą, jokio lankstumo bendraujant su klientais, o tik siekis išsaugoti savo kėdę. Bet kokius pasiūlymus, kurių ar nesupranta, ar nenori suprasti, atmeta arba ignoruoja. Užuot ką nors keitusi, įmonės pajamų mažėjimą nurašo aplinkybėms“, – pastebėjo darbuotojai.
V. Pavalkienė „Kauno dienai“ aiškino, kad „pajamų sumažėjimą lėmė ne vienas faktorius: ir besitęsianti Rusijos agresija, ir karas Ukrainoje, baimė dėl X dienos, atsisakant nebūtinų pirkinių, tokių kaip tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, taip pat rinkimų metai.“
Darbuotojai abejoja, ar FM atliekamas situacijos vertinimas atskleis dramatišką mažos, bet labai svarbios Lietuvos įstaigos situaciją. „Ji yra teisininkė, moka bendrauti, gali pasirodyti gerai. Vargu ar vertintojai ras kokių nors klaidų dokumentuose – ji juos moka tvarkyti. Iš esmės situaciją gali pamatyti tik čia būdamas, nes darbuotojai iš baimės tylės ir nieko nesakys“, – pažadėtas anonimiškumas leido darbuotojams kalbėti drąsiau.
Tačiau direktorė „Kauno dieną“ patikino, kad bendravimas su darbuotojais – nuolatinis ir betarpiškas: „Man gerai žinomos įstaigos kolegų nuotaikos. Noriu pabrėžti, kad esu prieš bet kokį kito asmens menkinimą ar žeminimą, todėl neleidžiu sau taip elgtis nei darbe, nei asmeniniame gyvenime.“
Vis dėlto VRM apklausoje darbuotojų pastaba rodo ką kita: „Įstaigos vadovas dirba autoritariniais metodais. Niekas nedrįsta ginčytis ar prieštarauti. Viskas vyksta pagal formulę: pasitarkime, bet aš jau nusprendžiau.“
Ydingos funkcijos?
Apie situaciją LPR ganėtinai gerai žino ir Lietuvos juvelyrų asociacija, kuri atstovauja tauriųjų metalų dirbinių gamintojų ir prekybininkų interesams. Asociacija į LPR veiklą žiūri plačiau. Kreipdamasi į Seimą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją asociacija pabrėžė būtinybę atskirti prabavimo paslaugų teikimo funkcijas nuo rinkos priežiūros.
„Tarptautinė praktika rodo, kad funkcijas atskirti būtina. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ženklinimo paslaugas ir rinkos priežiūrą vykdo atskiros institucijos. Suomijoje ir Ispanijoje kontrolę vykdo nepriklausomos priežiūros agentūros. ES reglamentas 2019/2020 nurodo, kad rinkos priežiūros institucijos neturi vykdyti komercinių funkcijų, kurios kelia interesų konfliktą. EBPO taip pat rekomenduoja, kad rinkos reguliavimo ir priežiūros institucijos būtų nepriklausomos, atsakingos už aiškiai apibrėžtą mandatą ir veiktų skaidriai“, – rašoma kreipimesi.
Asociacija siūlo, kad STT įvertintų, ar LPR užimama monopolinė padėtis, privačių ir priežiūros funkcijų sutapimas nesukuria prielaidų galimai korupcijai ar piktnaudžiavimui įgaliojimais, kai monopolinis subjektas gali naudotis savo padėtimi rinkoje sankcijoms taikyti ir sprendimams priimti be efektyvaus kontrolės mechanizmo.
„Formaliai LPR rūmų paskirtis – prisidėti prie pinigų plovimo prevencijos tikrinant tauriųjų metalų gaminių kilmę, tačiau praktiškai esanti struktūra gali sukurti priešingą rezultatą: sąžiningam verslui gali būti taikomi nepagrįsti kaltinimai, o tikrieji pažeidėjai likti nepastebėti“, – tęsia asociacija.
Esą, jei prabavimo proceso priežiūra yra neobjektyvi ar neskaidri, gali kilti tokių rizikų kaip selektyvus tikrinimas, dėmesio nukreipimas nuo realių šešėlinės prekybos atvejų.
Naujausi komentarai