ĮTAMPA BALTARUSIJOS PASIENYJE: SKUNDŽIASI, KAD PAREIGŪNAI SIENĄ GINA SU SENAIS „KALAŠNIKOVAIS“

Padėtis Baltarusijos pasienyje darosi vis pavojingesnė. Agresyvi kaimyninės valstybės politika nulėmė padidėjusį nelegaliai Lietuvos sieną kertančių asmenų kiekį. Sieną kerta ne tik žmonės, bet ir dronai, gabenantys kontrabandą, ir tik laiko klausimas, kada ją gali išbandyti žvalgai.

Visa tai priminė senus sienos apsaugos skaudulius, apie kuriuos Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai prakalbo dar prieš metus – pareigūnai dirba su pasenusia ginkluote ir ekipuote, o dalis valstybės sienos dar neturi stebėjimo kamerų.

„Sieną nelegaliai kertantys asmenys nėra vienintelė problema, su kuria pastaruoju metu susiduria Lietuvos pasienio pareigūnai. Per paskutines tris savaites pareigūnai sėkmingai su antidronais užkardė apie 6 dronus, gabenusius kontrabandą. Šiandien tai – kontrabandinės medžiagos, tačiau kokia tikimybė, kad greitu metu nesulauksime ir žvalgybinių dronų? Vertinant dabartinę Baltarusijos politinę padėtį ir poziciją kaimyninių šalių atžvilgiu, tai skamba visai realiai ir antidronų papildymas mūsų tarnyboje būtų rimta paspirtis užkardant tokius pažeidimus“, – susirūpinimą reiškia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pareigūnai vis dar turi naudoti senus „kalašnikovo“ automatus ir neturi reikalingo šiai dienai neperšaunamų liemenių skaičiaus.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklausanti profesinė sąjunga kėlė valstybės sienos apsaugos klausimą. Tuomet, kaip teigiama pranešime, vaizdo stebėjimo kameromis buvo stebima vos 37 proc. sienos su Baltarusija ir 82 proc. sienos su Rusija. Kita dalis – apie 40 proc. valstybės sienos – buvo saugoma patruliuojant.

„Pasienio apsaugai trūko ne tik sienos stebėjimo sistemų – pavojų didino ir mūsų pasienio pareigūnų netinkamas aprūpinimas modernia NATO standartus atitinkančia ginkluote ir kita būtina ekipuote. Įsivaizduokite, 2021 metai, o pareigūnai vis dar turi naudoti senus „kalašnikovo“ automatus ir neturi reikalingo šiai dienai neperšaunamų liemenių skaičiaus. Tai ne tik nedaro garbės mūsų sienos apsaugai, bet ir kelia realią grėsmę galimuose ir kasdien vis realesniuose susidūrimuose su pažeidėjais“, – sako profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž. Kalpoko, šiandien galima pasidžiaugti Vyriausybės galiausiai priimtu sprendimu stiprinti apsaugą Baltarusijos pasienyje – numatoma, kad jau per šiuos metus Žagunio pasienio ruože turėtų būti visiškai įrengta sienos stebėjimo sistema, o per artimiausius dvejus metus pažadėta surasti lėšų šia sistema padengti 100 proc. valstybės sienos. Tai pirmas tvirtas žingsnis modernesnės pasienio apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo link, sakoma pareigūnų profesinių sąjungų pranešime.

„Situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė, o grėsmės – artimesnės ir realesnės. Dėl pastarojo laiko įvykių pasienio pareigūnams jau trūksta pajėgų, į pagalbą pasitelkiami Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, šauliai. Visų šių veiksmų fone norėtųsi matyti ir atitinkamus Lietuvos politinius sprendimus, stiprinant valstybės sienos apsaugą. Pasieniečiai yra pirmieji galintys fiziškai susidurti su migrantais, kontrabandininkais ir net kariais. Vyriausybė turi kuo skubiau priimti reikalingus sprendimus dėl pareigūnų ginkluotės ir kitų spec. priemonių“, – imtis veiksmų ragina Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Kaip teigia profesinės sąjungos atstovas Ž. Kalpokas, praėjusią savaitę vykusiame susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėti klausimai buvo iškelti kaip prioritetiniai.

„Panašu, kad šiuo metu tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek NSGK palaiko idėją aprūpinti pasieniečius reikalingomis priemonėmis, bet vis dar svarstoma, iš kur būtų galima gauti tam lėšų – ar iš 2 proc. BVP, skirtų krašto apsaugai, ar iš valstybės biudžeto. Be to, kaip žinoma, Lietuvos BVP neseniai išaugo ir kalbama apie galimybę skirti papildomus 20 mln. eurų valstybės gynybai. Pasieniečių aprūpinimui reikalingomis priemonėmis prireiktų apie 8,5 mln. eurų, tai nėra milžiniški pinigai matant problemos mastą ir vykdomą agresyvią kaimynų politiką“, – mano profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.