„Deja, translytiškumas yra įrašytas kaip psichikos sveikatos srities sutrikimas“, – trečiadienį vykusio Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdžio metu kalbėjo SAM atstovė.

„2029 metais jau gautųsi, kad būtų Tarptautinės ligų kvalifikacijos 11 leidimas, kuriame translytiškumas nėra klasifikuojamas kaip psichikos sutrikimas“, – pridūrė ji.

Trečiadienį į posėdį susirinkę Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai bei įvairių institucijų atstovai diskutavo apie sveikatos priežiūros paslaugų bei psichologinės pagalbos prieinamumą LGBT+ bendruomenės atstovams. Šiuo metu vienomis didžiausių problemų, pasak komisijos narės Jurgitos Sejonienės, laikomi pasitaikantys diskriminacijos atvejai bei prastas psichologinės pagalbos prieinamumas.

Pasak G. Stonkutės, Lietuvos įstatymuose apibrėžtos normos nesudaro terpės diskriminacijai, tačiau, pripažįsta ji, tokių atvejų pasitaiko.

„Bet kokios formos Lietuvos įstatymuose nėra niekaip įtvirtinta diskriminacija“, – posėdžio metu kalbėjo Psichikos sveikatos skyriaus atstovė.

Organizuojami specialūs mokymai

Pasak G. Stonkutės, siekiant spręsti šią problemą, yra organizuojami specialūs mokymai. Jose dalyvavę sveikatos priežiūros sektoriaus atstovai gerina žinias, kaip įtraukiai ir pagarbiai bendrauti su LGBTQ+ bendruomenės atstovais bei atspindėti jų poreikius, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

„Šie mokymai buvo teikti šeimos gydytojams, gydytojams endokrinologams, psichiatrams ir medicinos psichologams. Buvo vykdyta Vilniuje dvi (mokymų – ELTA) grupės, Klaipėdoje ir Šiauliuose“, – kalbėjo SAM atstovė, akcentuodama, jog į mokymus buvo užsiregistravę 76 asmenys, sudalyvavo – 56.

Didžiausia psichologinės pagalbos prieinamumo problema fiksuojama regionuose

Pasak komisijos pirmininkės, demokratės „Vardan Lietuvos“ Jekaterinos Rojakos, dar viena itin opi problema yra prastas psichologinės pagalbos prieinamumas LGBT+ asmenims, ypač gyvenantiems regionuose.

„Žmonės susiduria su problema, kai mažesniuose miesteliuose negali pasirinkti terapeuto, kadangi žinių sklaida yra labai didelė, ir nėra protokolo, pagal kurį galima būtų pasirinkti tas pačias paslaugas iš kitų regionų. Tai yra vienas iš aspektų, į kurį norėtume pasigilinti“, – Eltai sakė J. Rojaka.

Tai yra vienas iš aspektų, į kurį norėtume pasigilinti.

Panašios pozicijos laikosi ir Vilniaus jaunimo organizacijos sąjungos „Apskritas stalas“ atstovė Rasa Katinaitė. Pasak jos, mokyklose ar už jos ribų psichologinę pagalbą lengviau gali gauti Kauno ir Vilniaus gyventojai, tačiau regionuose ir mažesniuose miestuose situacija išlieka sudėtinga.

„Labai atsiskiria situacija regionuose ir Vilniaus arba Kauno mieste. Vilniaus ir Kauno situacija yra pakankamai nebloga – net ir jaunuoliai, kurie galbūt negali gauti mokyklose paslaugų dėl tam tikrų situacijų ar homofobijos, transfobijos mokykloje, paslaugas gali kažkur už mokyklos ribų“, – komisijos posėdyje kalbėjo R. Katinaitė.

„Visgi, regionuose tų paslaugų pasiekiamumas yra labai apsunkintas“, – pridūrė ji.

Trečiadienį vykusiame posėdyje kartu su komisijos nariai dalyvavo Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, bei sveikatos priežiūros sektoriaus organizacijų atstovai.

Pasaulinė sveikatos organizacija laikosi nuostatos, kad prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų be diskriminacijos yra pagrindinė žmogaus teisė.

Vadovaudamasi Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įsipareigojimu „nepalikti nė vieno nuošalyje“, Pasaulinė sveikatos organizacija remia valstybes, kuriančias įtraukias sveikatos apsaugos sistemas ir politiką, pritaikytą visiems asmenims, nepaisant seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties charakteristikų.

Tai apima gairių rengimą, techninės pagalbos teikimą ir tyrimų atlikimą, siekiant stiprinti sveikatos apsaugos sistemas LGBTQ+ asmenų gerovei.