„Kalbant konkrečiai apie nedemokratinių šalių socialinių medijų įtaką ir poveikį, turbūt daugiausiai nerimo matome su viena platforma, t. y. „TikTok“, kuris labai sparčiai ir agresyviai užkariauja vis didesnę rinkos dalį. (...) Didžiausias pavojus yra tame, kad vis daugiau ir didesnę dalį sudaro būtent nepilnamečiai, asmenys, vaikai iki 16-os metų. Mes tas rizikas matome, klausimas, kaip tas rizikas mes galėtume valdyti“, – trečiadienį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo ir mokslo komitetų bendrame posėdyje sakė jis.

NKVC manymu, kai kurias „TikTok“ funkcijas būtų galima apriboti ir suvaldyti rizikas trimis būdais. Pavyzdžiui, vienas iš žingsnių, svarsto V. Vitkauskas, galėtų būti administracinės nuobaudos ir tam tikri įpareigojimai platformos valdytojui.

„Aišku, su šituo žingsniu problema yra tame, kad mes kalbame apie platformą, kuri yra komunistinės Kinijos ir poveikis jų veikimui turbūt yra nelabai didelis. Reglamentavimas ir jurisdikcija yra ne Europos Sąjungos (ES) ir ne JAV. Tai mes lūkestį turėti galime, bet ar jis bus atlieptas, rizikinga būtų (tikėtis – ELTA)“, –  kalbėjo V. Vitkauskas.

Antrasis būdas galėtų būti amžiaus ribojimas, pvz., kad socialiniu tinklu galėtų naudotis tik asmenys nuo 16-os metų. Vis dėlto, V. Vitkauskas tikina, jog norint tai pasiekti reikėtų asmens atpažinimo funkcijos, o tai gali sukelti papildomas rizikas.

„Problema su tuo yra tai, kad tada mes turėtume kalbėti apie autentifikavimą. Čia greičiausiai reikėtų ir dokumentų, ir biometrinių duomenų, tarkime, veido. Bet čia susiduriame su ta problema, kad mes turime duomenų apsaugos klausimą, kur tie duomenys patenka, kas juos administruoja ir kokias papildomas rizikas sukuriame sau ir savo visuomenei, savo piliečiams, kada jų duomenys patenka į nedraugiškų valstybių rankas“, – kalbėjo NKVC vadovas.

Trečiasis variantas – dalinis arba visapusiškas platformos apribojimas, kad asmens duomenys apskritai nepatektų į Kinijos rankas.

„Ar tai būtų pereinamasis laikotarpis, reikalaujant įgyvendinti tam tikrus saugiklius, apie kuriuos aš minėjau dėl autentifikavimo, kad tie duomenys nepatektų į priešiškas rankas, ar nepereinamasis laikotarpis, čia turbūt mūsų Seimo apsisprendimo dalykas“, – sakė V. Vitkauskas.

Diskusijos apie socialinių tinklų neigiamą įtaką šalies jaunuoliams paskatino Prienų rajone kovo mėnesį nutikusi nelaimė, kai žuvo automobilio aušinimo skystį išgėrusi paauglė. Ta pačia medžiaga apsinuodijo ir 15-metis, dėl kurio gyvybės kovoja medikai.

Vis dėlto, kaip LRT aiškino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Kristina Janulevičienė, kol kas nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad gerti pavojingas medžiagas paauglius paskatino socialiniame tinkle pasirodžiusi informacija.