„Keleivių teisės nėra papildoma paslauga, tai privaloma atsakomybė“, – Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetui pritarus dideliam paketui pokyčių dėl Keleivių teisių reglamento sakė šio komiteto vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius.

Pakeitimai jau vadinami istoriniais, nes Keleivių teisių reglamentas galioja nuo 2004 m. ir lig šiol dėl pakeitimų pasiekti sutarimo nepavykdavo. Tiesa, ir dabar ES Taryba, tai yra visų šalių atstovai, dėl EP priimtų siūlymų dar nėra galutinai sutarusi, tačiau tikimasi, kad pagaliau į keliautojų nusiskundimus bus atsižvelgta. Pakeliui – nemažai ir kitų aktualių keliautojams siūlymų.

Kokie pokyčiai laukia ir kada jie galėtų įsigalioti, „Kauno diena“ aiškinasi su europarlamentaru V. Sinkevičiumi.

7 kg bagažas

– Dabar prieš kiekvieną skrydį tenka aiškintis, kokio dydžio ir svorio bagažas įskaičiuotas į kainą. Kokioms naujoms taisyklėms pritarė europarlamentarai?

– Kainoje turės būti įskaičiuotas 7 kg rankinis bagažas. To dabar, ypač keliaujant su pigiomis skrydžių bendrovėmis, nebuvo. Be to, dar bus galima turėti vieną mažą asmeninį daiktą, pavyzdžiui, rankinę. Kai kurios avialinijos ir jį sugebėdavo traktuoti kaip rankinį bagažą.

– Dalis keliautojų nerimauja, ar, skrendant su kai kuriomis skrydžių bendrovėmis, sąlygos nepablogės, nes dabar jos leidžia nemokamą rankinį bagažą iki 8 kg, o, jei įsigalios naujos taisyklės, gali 1 kg jį sumažinti. Kodėl pasirinkti 7 kg?

– Tai buvo kompromisinis variantas, bet derybų metu dar gali būti grįžta ir prie 8 kg.

Yra skrydžių bendrovių, kurios nemokamai visai neleidžia pasiimti jokio bagažo, reikia susimokėti ir už minimalų. Pavyzdžiui, keliaujantieji iš Kauno oro uosto, kur daugiausia skrydžių vykdo „Ryanair“, kažkiek „WizzAir“, tikrai išloš.

– Ar siūloma reglamentuoti ne tik rankinio bagažo svorį, bet ir išmatavimus? Buvo minėta apie ne daugiau kaip 100 cm trijų matmenų sumą. Tačiau jei skrydžių bendrovės juos nusistatys labai mažus, svorio reglamentavimas negelbės.

– Kol kas sutarta pozicija dėl svorio, bet, manau, bus tariamasi ir dėl išmatavimų. Žinoma, jie turi būti logiški.

Drauge: trijų vaikų tėtis V. Sinkevičius džiaugiasi, kad šeimos orlaivyje galės sėdėti kartu be papildomų išlaidų – skrydžių bendrovės negalės taikyti vietų pasirinkimo mokesčių vaikams iki dvylikos metų. / V. Sinkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

– Šeimos apsidžiaugs, kad neteks papildomai mokėti norint sėdėti kartu su savo vaikais iki dvylikos metų, vaiko bilietas bus prijungtas prie vieno iš suaugusiųjų.

– Taip, nebus galima taikyti papildomo mokesčio, kad šeima, keliaujanti su vaikais, galėtų sėdėti šalia savo vaiko. Vaikams iki dvylikos metų vietos šalia juos lydinčių asmenų neturėtų papildomai kainuoti. Tai nėra papildoma paslauga, tai – atsakomybė kelionėje būti šalia vaiko.

– Ar bus suvienodintos taisyklės norintiems keliauti su savo augintiniais? Dabar skirtingose skrydžių bendrovėse jos nevienodos.

– Šiame reglamente gyvūnų teisės nebuvo nagrinėtos. Yra atskiras gyvūnų transportavimo reglamentas, jis nepatenka į reglamentuojantįjį keleivių teises.

Be paslėptų mokesčių

– Kas keisis skrydžių bilietus perkantiems per jų pardavimo platformas?

– Bilietų perpardavėjai turės prisiimti atsakomybę už keleivius, kaip tai daro avialinijos. Dabar skrydžiui neįvykus ar jam vėluojant dažnu atveju jie nusiplaudavo nuo atsakomybės. Nusipirkęs bilietą per tarpininkus, žmogus neturėtų pats ieškoti, kas jam turi kompensuoti patirtus nuostolius, ir įrodinėti, kad jis tikrai pirko bilietą.

Įsigaliojus reglamentui, bilietų pardavimo platformos bus įpareigotos pačios pateikti informaciją keleiviui apie patirtų nuostolių kompensavimo procesą: skrydžiui pavėlavus ar jam neįvykus, į elektroninį paštą iš karto gautumėte laišką su forma, kurią reikia užpildyti, jos nebereikės ieškoti avialinijų puslapyje.

Dar vienas naujas reikalavimas bilietų pardavimo platformoms – kaina, kurią matysite užsakymo metu, turės būti galutinė, įskaitant tarpininkavimo ar paslaugų mokesčius, be jokių paslėptų mokesčių, kad žmonės nebūtų klaidinami. Dabar būna, kad platformos, konkuruodamos kaina, skelbia vieną, o paspaudus galutinio pirkimo žymą žmonės pamato, kad ji visai kita.

Bilietų pardavėjai privalės skelbti aiškią informaciją apie bilietų grąžinimo procesą.

Skrydžių paieškos platformos turės pateikti galutinę kainą nuo pat pradžių – be klaidinančių bazinių kainų ir vėliau atsirandančių priedų.

Jungiamasis transportas

– Kaip bus stiprinamos keleivių teisės keliaujantiems jungiamaisiais skrydžiais ar kitu transportu?

– Jei bilietas įsigytas per vieną operatorių, EP siekia užtikrinti, kad ES keliautojai turėtų teisę į kompensaciją ne tik tada, kai dėl oro linijų vėlavimo jie praleidžia jungiamuosius skrydžius, bet ir tada, kai dėl vėlavimo nespėja į jungiamąjį transportą (pavyzdžiui, oro uosto autobusą).

– Ar EP neketinama diskutuoti dėl taisyklės atšaukimo, kad, keleiviui praleidus vieną iš jungtinių skrydžių, anuliuojami ir kiti?

– Tai daroma dėl saugumo ir tai nepasikeis. Toks saugumo reikalavimas buvo įvestas po katastrofos, kai 1988 m. buvo susprogdintas lėktuvas jam skrendant virš Škotijos. Žmogus neįlipo į jungiamąjį skrydį, o lagamine buvo padėtas sprogmuo, kuris vėliau detonavosi. Todėl jei praleidi vieną iš skrydžio dalių, tavo bagažas iškraunamas ir tu prarandi galimybę toliau keliauti.

– Tačiau jei turi jungtinį bilietą ir praleidi kurį nors kelionės etapą, net neįspėjus anuliuojami ir grįžimo bilietai. Tai nieko bendra su saugumu neturi – juk kelionėje visko nutinka ir, nespėjęs į vieną skrydį, tiesiog pats perki kitą bilietą. ES Taryboje birželį sutarta, kad keleiviai, kuriuos atsisakoma skraidinti atgal dėl to, kad jie nevyko išvykstamuoju skrydžiu, turėtų teisę į kompensaciją. Tačiau keliautojas nori ne kompensacijos, o grįžti namo. Ar šios tvarkos neketinama keisti?

– Dėl to dar reikės aiškintis.

Ar bilietai nebrangs

– Socialiniuose tinkluose keliautojai jau nerimauja, kad gali brangti bilietai, kai skrydžių bendrovės bus priverstos į bilietą įskaičiuoti 7 kg bagažą, be papildomo užmokesčio leisti sėdėti greta su vaikais. Juk kainos nesureglamentuosi.

– Taip, kainos nesureglamentuosi. Tačiau skrydžio kaina dėliojama pagal algoritmą. Jei bilietą pirktumėte labai smarkiai iš anksto, jis, ko gero, būtų labai brangus, nes tik pradėjus prekybą dažniausiai kaina būna maksimali. Paskui ji priklauso nuo pirkimų.

Bet visa tai valdoma nustatyto algoritmo: jei pirkimai už didelę pirminę kainą vyksta gerai, ji lieka stabiliai aukšta, jei ne, kaina mažėja. Ir tai nepriklauso, įskaičiuotas bagažas ar ne. Jei kryptis populiari ir bilietai gerai parduodami, kaina laikosi aukštai. Pažiūrėkite į kainas šventiniais laikotarpiais, per vaikų mokyklines atostogas – jos automatiškai aukštesnės, nes avialinijos mato, kad visi skrenda atostogų ir iš to galima uždirbti. Tačiau kainų nelemia, bagažas įskaičiuotas ar ne.

Lygiai tokį pat algoritmą naudoja ir pigių skrydžių bendrovės, tad klaidinga sakyti, kad dėl įskaičiuoto rankinio bagažo kainos kils, juk skrydžių kainodara yra visai kitokia nei, pavyzdžiui, restorano.

– Naujos taisyklės būtų taikomos skrydžiams tik ES viduje ar ir už jos ribų?

– Apsauga taikoma visiems skrydžiams, kurie išvyksta iš ES, nepriklausomai nuo oro linijų kilmės šalies. Taip pat apsauga taikoma skrydžiams į ES, jei jie vykdomi ES oro linijų, net jei išvykimo šalis yra ne ES valstybė.

Pagal naujus pasiūlymus norima dar labiau išplėsti apsaugą, kad ji apimtų visus skrydžius, kurie baigiasi ES teritorijoje, nepaisant išvykimo šalies ar operatoriaus.

– Žinant, kaip ilgai Europos institucijose būna užstrigę kai kurie klausimai, kada, Jūsų prognozėmis, Keleivių teisių reglamento pokyčiai skrydžiams lėktuvu galėtų įsigalioti? Kokios procedūros dar laukia?

– Tai – didelis paketas, todėl užtruko, kol buvo parengtos įstatymų iniciatyvos, sutariama dėl galutinio sprendimo. EP jis jau priimtas, liko derybos su ES Taryba. Jos, tikiuosi, bus baigtos rudenį, vėliausiai žiemą.

Manau, realu, kad jis jau būtų taikomas nuo kitų metų liepos, nebent nepavyktų sutarti. Bet kalbėjau su Danijos, dabar pirmininkaujančios ES Tarybai, transporto ministru, ir jis sakė, kad šis reglamentas yra vienas iš jo prioritetų šį pirmininkavimo pusmetį. Manau, Danija stengsis įsitraukti tai į darbotvarkes ir priimti galutinius sprendimus.

Vyksta diskusijos

– Svarstomi ir kiti orlaivių keleiviams aktualūs siūlymai. ES Taryba siūlo, kad kompensacijos būtų privalomos skrydžiui vėluojant keturias valandas, o ne tris, kaip kad dabar, siūloma mažinti ir išmokas. Vadinasi, keleivių teisės sumenktų?

– EP yra prieš tokį siūlymą, norėtų likti prie dabartinių trijų valandų. Tačiau ES šalys narės yra pasiūliusios ir keturias valandas. Manau, tai bus vienas iš pagrindinių diskutuojamų klausimų derybose.

– Lietuva taip pat palaikė siūlymą dėl keturių valandų?

– Tokia mūsų ministerijos pozicija, kuri man yra keista. Tiek ministerija, tiek EP turėtų ginti vartotojų teises.

– Kada gali būti priimti sprendimai dėl kompensacijų?

– Derybos prasidės šį spalį.

ES Taryba siūlo, kad kompensacijos būtų privalomos skrydžiui vėluojant keturias valandas. EP yra prieš tokį siūlymą, norėtų likti prie dabartinių trijų. Tai bus vienas iš pagrindinių diskutuojamų klausimų derybose.

– Būna, kad skrydžių bendrovės atsisako mokėti kompensacijas dėl vėluojančio skrydžio argumentuodamos, kad tai buvo padaryta rūpinantis keleivių saugumu. Ar tai pakankamai aiškiai reglamentuota?

– Jei vėluojama dėl orlaivio gedimo ir tai traktuojama kaip rūpinimasis keleivio saugumu, taip neturėtų būti, nes vis dėlto tai avialinijų kaltė.

– Būna atvejų, kai skrydžių bendrovės siūlo kompensuoti už skrydžių vėlavimą ar atšauktą skrydį ne pinigais, bet kitu skrydžiu ar kuponais. Ar privalu juos priimti?

– Avialinijos gali siūlyti kitų kompensacijos formų, tačiau žmogui nesutikus yra privaloma kompensacija pinigais.

– Keliautojams tikras košmaras – su skrydžiais susijusių darbuotojų streikai. Suprantu, streikai tam ir rengiami, kad sutrikdytų sklandžią kurios nors srities veiklą ir taip spaudimu darbuotojai pasiektų savo reikalavimus. Vis dėlto žinant, kiek daug nuo jų nukenčia niekuo dėti žmonės, ar nesvarstoma galimybė ES mastu juos reglamentuoti, sumažinant keliautojų patiriamą žalą, o kartais ir visai sugadintas atostogas?

Siekis: apsauga taikoma skrydžiams, kurie išvyksta iš ES, ir skrydžiams į ES, jei jie vykdomi ES oro linijų. Siūloma, kad ji apimtų visus skrydžius, kurie baigiasi ES, nepaisant išvykimo šalies ar operatoriaus. / L. Balandžio / BNS nuotr.

– Skrydžių bendrovės, žinoma, to norėtų, tačiau streikai nėra ES kompetencija, jie reglamentuojami kiekvienos ES valstybės narės nacionalinėje teisėje. Pavyzdžiui, Belgijoje streikų ir profsąjungų vaidmuo visai kitoks nei Lietuvoje. Darbuotojų teisė į streiką ganėtinai sudėtingas klausimas. Kai kurios valstybės labai didžiuojasi, kad pavyko daug pasiekti dėl darbuotojų gerovės.

Tad net jei šis klausimas būtų diskutuojamas ES lygmeniu siekiant labiau suvienodinti teisę į streikus, nesu tikras, ar bendras sprendimas tikrai būtų juos labiau ribojantis, bijau, kad galėtų būti ir atvirkščiai.

Naujovės vairuotojams

– EP Transporto ir turizmo komitete svarstote ir siūlymus dėl keliaujančiųjų automobiliais. Kas keisis ES mastu įvedus skaitmeninius vairuotojo pažymėjimus?

– Dabar vienoje ES šalyje praradus teisę vairuoti, kitoje žmogus galėdavo išsiimti naują vairuotojo pažymėjimą. Pavyzdžiui, prarado jį Ispanijoje, grįžo į Lietuvą, pasakė, kad pametė, išsiimdavo naują ir toliau vairuodavo. Dabar bus viena sistema: vienoje kurioje ES šalyje padarius pažeidimą ir praradus teisę vairuoti, šis draudimas bus taikomas visoje ES.

Bet tai kol kas yra tik Europos Komisijos (EK) siūlymas, EP pozicijos dar nėra.

– Kuo argumentuojamas siūlymas leisti vairuoti autobusus ir vilkikus jaunesniems asmenims?

– Vilkikų ir autobusų vairuotojų amžių siūloma jauninti nuo 21-ų iki aštuoniolikos taip siekiant pritraukti jaunų žmonių į šią profesiją.

Tai irgi kol kas tik EK siūlymas, EP pozicijos dar nėra.

– Kaip vertinate siūlymus įvesti reikalavimą senesniems nei dešimt metų automobiliams techninę priežiūrą pereiti kasmet?

– Toks yra EK siūlymas, tačiau aš esu kategoriškai prieš. Komisija argumentuoja, kad tai padidintų saugumą keliuose. Tačiau, kiek man teko domėtis, kasmetė techninė apžiūra eismo saugumo nepagerina, tik žmonėms atsiranda papildoma administracinė našta. Automobilis, jei jis techniškai netvarkingas, ir taip gali būti sustabdytas gatvėje.

Autoavarijos dažniausiai įvyksta dėl apsvaigimo alkoholiu ar narkotikais, nuovargio, išsiblaškymo, o šio dažnas atvejis – kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant, žmogiškosios klaidos, prasta infrastruktūra. Net nėra statistikos, kiek autoįvykių įvyksta dėl automobilių techninės būklės jiems nepraėjus techninės apžiūros.

Kasmet techninė apžiūra taikoma keturiolikoje ES valstybių. Manau, turėtų likti tvarka, kad valstybės pačios nusistato, kas kiek laiko ji privaloma.

Tvarka: siūloma sukurti vieningą sistemą, pagal kurią vienoje ES šalyje padarius pažeidimą ir praradus teisę vairuoti, šis draudimas būtų taikomas visoje ES. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

– Ar palaikote siūlymą, kad visi parduodami automobiliai privalėtų turėti galiojančią techninę apžiūrą?

– Yra sąžiningų, bet yra ir nesąžiningų pardavėjų, kurie pažeidžia konkurenciją prieš sąžiningus pardavėjus ir apgaudinėja pirkėjus. Kartais siūlomi automobiliai su atsukta rida, nerodant tam tikrų autoįvykių, į kuriuos jis buvo patekęs. Manau, gerai, kad parduodamas automobilis turėtų būti praėjęs techninę apžiūrą.

Bet kol kas tai yra tik EK siūlymas, EP pozicija nesuformuluota, nėra balsuota komitetuose.

– EP jau priimta ir pakeliui iš tiesų daug pakeitimų, džiuginančių keliaujančius žmones. Kaip supratau, Jūs asmeniškai palaikote visus juos, išskyrus kompensacijas skrydžiui vėluojant keturias (o ne tris kaip dabar) valandas?

– Pakeitimai gina žmonių interesus, sustiprina keleivių teises. Man tai labai svarbu, reikia, kad žmogus būtų apsaugotas.