Klaipėdoje nėra nė vienos jaunimo mokyklos, nors tyrimas parodė tokių švietimo įstaigų populiarumą šalyje.

Būtinai reikia

Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto mokslininkių atliktas tyrimas. „Jis atskleidė, jog vaikai, iš bendrojo lavinimo mokyklų perėję į jaunimo mokyklas, yra jomis labai patenkinti“, - „Klaipėdai“ sakė tyrimo grupei vadovavusi profesorė Liudmila Rupšienė. Jos įsitikinimu, jaunimo mokyklos Klaipėdoje būtinai reikia.

Šiuo metu šalyje veikia kelios dešimtys jaunimo mokyklų. Jos skirtos jaunuoliams, dėl įvairių priežasčių negalintiems mokytis įprastoje mokykloje ar gimnazijoje. Vieni į jaunimo mokyklą perėjo todėl, kad vidurinėje buvo per sunku mokytis, kiti – dėl šeimos skurdo ar netikėtai jaunuolius užgriuvusių ankstyvų tėvystės rūpesčių.

Vienintelė apskrityje

Pasak Klaipėdos apskrities valstybinės švietimo priežiūros tarnybos vyresniosios inspektorės Genovaitės Butkienės, apskrityje tėra vienintelė jaunimo mokykla – Šilutėje. Čia penkiose klasėse mokosi 64 jaunuoliai. „Yra jaunimo, nepritampančio įprastoje mokykloje. Žinau atvejų, kai jaunimo mokykloje sėkmingai mokslus tęsė penkiolikmetė, pagimdžiusi vaikelį, arba vaikinukas, vidurinėje prastai mokęsis dėl tėvų girtuoklysčių“, - pasakojo G.Butkienė. Jos nuomone, jaunimo mokykloje vaikinai ir merginos jaučiasi saugiai, nes čia „visi savi“. Be to, jaunimo mokyklose yra mažiau savaitinių pamokų, o mokytojai yra pasirengę ieškoti būdų padėti kiekvienam mokiniui.

Klaipėdos mieste jaunimo mokyklos nėra, bet yra 16 vadinamųjų vakarinių – pamaininių klasių „Pamario“ vidurinėje mokykloje. Jose mokosi 382 jaunuoliai.

Profesorės L.Rupšienės įsitikinimu, klasės – ne mokykla. Įprastoje vidurinėje mokykloje esančios „kitokios“ klasės gali būti vertinamos kaip nepritapusiųjų ar atstumtųjų jaunuolių vieta.

Užtenka klasių

G.Butkienės, taip pat ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginijos Kazakauskienės nuomone, minėtos klasės kol kas patenkina uostamiesčio poreikius. „Jei atsirastų daugiau tokių jaunuolių, gal tuomet reikėtų pagalvoti apie jaunimo mokyklos būtinybę“, - svarstė G.Butkienė. Ji atkreipė dėmesį į kasmet mažėjantį gimstamumą, tad neatmetė galimybės, jog ateityje jaunimo mokyklos neprireiks.

Pasak V.Kazakauskienės, Klaipėdos mokyklų tinklo pertvarkos plane iki 2012 metų jaunimo mokykla nėra numatyta. „Tačiau planą galima koreguoti. Juolab kad „sudėtingų“ vaikų mūsų mieste daugėja“, - pridūrė Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja.