Šeštadienio interviu

Jaunimo veiklą Klaipėdoje koordinuos idealistas Gintautas Minelga

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybėje pradėjo dirbti naujas specialistas – jaunimo reikalų koordinatorius. Konkurse įveikęs 20 pretendentų, juo tapo 29 metų Gintautas Minelga. Kilęs iš Klaipėdos, pastaruosius devynerius metus gyvenęs ir mediciną studijavęs Kaune, jis vėl grįžo į gimtąjį miestą.

Pradėjo nuo skautų

- Ar jaunimo organizacinė veikla – Jums ne naujiena?

- Šią savaitę vėl grįžau prie tos veiklos, kurią, prisipažinsiu, jau laikiau kaip išaugtą savo gyvenimo etapą. Turiu galvoje veiklą jaunimo organizacijose. Man ji prasidėjo anksti, kai įsijungiau į skautų judėjimą. Neslėpsiu, tai įvyko atsitiktinai. Aštuntoje klasėje buvau įsižiūrėjęs vieną mergaitę. Sukau galvą, kaip prie jos priartėti. Kai sužinojau, kad ji įsirašė į skautus, man liko tą patį padaryti.

- Ar tebesate skautas?

- Širdyje - taip. Joje visada yra ir bus vietos mūsų – jūrų skautų – vadui Vytautui Šliogeriui. Jį laikau savo gyvenimo mokytoju, man įdiegusiu esmines tiesas. Jų vedamas baigiau tuometinę Klaipėdos 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Vėtrungės“ gimnazija).

- Gal buvote pirmūnas?

- Penketukais nesimokiau, bet ketvertus tvirtus turėjau. Namuose pamokų ruošti nemėgau, viską per pertraukas atlikdavau. Linkau į tiksliuosius mokslus, ypač matematiką. Tačiau studijoms pasirinkau mediciną. Vienturtis sūnus pasuko medikų tėvų pėdomis. Kai įstojau į Kauno medicinos universitetą, skautus pakeitė veikla Lietuvos medicinos studentų asociacijoje. Ji dar labiau įsisiūbavo, kai baigiau jaunimo lyderių ugdymo kursus. Gavus žinių, prasidėjo mano brandusis veiklos etapas, kai ėmiausi savarankiškai organizuoti projektus – tarp jų ir tarptautinius. Pavyzdžiui, skatinantį kaimyniškus santykius projektą „Lietuvos ir Baltarusijos jaunimo bendradarbiavimas“, finansuotą Atviros Lietuvos fondo.

Suburs jaunimą

- Kodėl darbas su jaunimu Jums toks svarbus? Svarbesnis už šeimos tradiciją – gydyti žmones?

- Į mediciną dar sugrįšiu. Esu nepataisomas idealistas. Gyvenime vis ieškau teisybės. Mane nuolat kankina mintys, kaip padaryti mūsų visuomenę darnesnę ir šviesesnę.

- Ar nesijaučiate Don Kichotu? Mat visuomenės sąmonėje tebėra gajus stereotipas, kad valdžios namai pirmiausia tarnauja sau, bet ne kitiems.

- Sutinku. Vyriausybė ir savivaldybės dar turi tokį visuomenės nuomonės atspalvį, tačiau viliuosi, kad drauge jį pakeisime. Svarbu į mūsų visų gerovės kūrybą įtraukti jaunimo organizacijas. Jose, kiek man teko susidurti, dirba puikių idėjų kupini jauni žmonės. Todėl sveikinu Vyriausybės žingsnį, lėmusį kiekvienoje savivaldybėje atsirasti naujam etatui – jaunimo reikalų koordinatoriui. Jo pagrindinė funkcija – organizuoti valstybinės jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėse.

- Šią savaitę, pirmadienį, pradėjote dirbti. Kokie pirmieji tikslai?

- Artimiausia ir svarbiausia manęs laukianti užduotis – suorganizuoti dialogą tarp savivaldybės administracijos ir uostamiestyje veikiančių jaunimo organizacijų. Jų beveik pusšimtis (suskaičiuoti, pažinti jas – irgi vienas pirmųjų mano darbų). Dialogas lems, kokia bus nauja mūsų sukurta struktūra - Klaipėdos jaunimo reikalų taryba.

Skatins tarnauti

- Tam, kad jaunus žmones suburtum ir koordinuotum, reikia juos pažinti. Koks, Jūsų nuomone, yra šių dienų jaunimas?

- Jaunimo sąvoka apima žmones nuo 14 iki 29 metų. Vadinasi, aš tuoj nebepriklausysiu jaunimui... O jei rimtai, didžiausią taisytiną šių dienų jaunimo ydą apibrėžčiau vienu žodžiu - pasyvumas. Tikiu, kad Klaipėdos jaunimo reikalų taryba ras būdų paskatinti jaunus žmones aktyviau reikštis gyvenime. Jaunimas turi keistis per savo aktyvumą.

- Vadinate save idealistu. Gyvenime visa, kas gražiausia, laikosi ant idealistų pečių. Koks yra idealistinis Jūsų veiklos rezultatas?

- Mano vizija tokia: kiekvienas žmogus atsakingai rūpinasi ir savo šeima, ir savo bendruomene. Bendruomenė – tai ne vien daugiabutis namas ar darbovietė. Tai – visas miestas. Deja, mums kol kas yra būdingas bruožas, pabrėžtinai bylojantis: „Mes esame kiekvienas atskirai“. Todėl nepažįstame laiptinėje gyvenančių savo kaimynų. Todėl laukiame, jog kažkas kieme sutvarkys žaidimo įrenginius vaikams ar suoliukus kaimyniškam pasisėdėjimui, užuot tai patys padarę. Argi sunku rasti ir sukalti tris lentas? Atrodo, taip paprasta rūpintis bendruomene, t.y. aplinka, kurioje kiekvienas yra atsakingas už kitą. Čia jaunimas galėtų parodyti pavyzdį. O galėtų pradėti nuo, rodos, paprastučio dalyko – kiekviename kieme įrengti po skersinį. Ir sportas, ir sveikata! Apskritai mums visiems reikėtų pradėti gyventi viena skautų tiesa – „Kiekvieną dieną padaryk po gerą darbą“. Tegu nors ir mažytį, bet gerąjį darbelį... Beje, gražių idėjų galima pasisemti ne vien iš skautų. Esu vadovavęs „Rotarakto“ klubui. Šio filantropinio jaunimo judėjimo šūkis – tarnystė visuomenei.

Ilgisi burių

- Girdėjau, kad mokate keturias užsienio kalbas? Gal tai Jūsų hobis?

- Žinau ispanų ir vokiečių kalbų pagrindus, laisvai kalbu angliškai ir rusiškai. Iki šiol visas mano laisvalaikis buvo veikla jaunimo organizacijose. Kokio laisvalaikio ilgėsiuosi dabar, kai jaunimo veikla tapo pagrindiniu mano darbu, galiu tik spėlioti. Nors atrodo, kad visą savo laisvalaikį norėčiau praleisti buriuodamas. Taip, čia vėl jūrų skautų įtaka! O gal – lemties ženklas? Neprisimenu, kokia proga, bet prisimenu, kad būdamas šešerių metų vaikas aš skriejau bangomis tame pačiame laive, kurį valdė Rimantas Taraškevičius – dabartinis Klaipėdos meras.

- Ar turite šeimą?

- Esu nevedęs. Mirus tėvui, mano šeima yra mano mama Danguolė Drungilienė, medicinos mokslų daktarė.

- Ačiū už pokalbį.