JT agentūros atstovė: būtų sąžininga, jei Lietuva nesiderėtų dėl mažesnio migrantų skaičiaus

„Mes manome, kad būtų sąžininga tiesiog priimti tai, kas jau buvo nuspręsta. Žinote, ES Migracijos ir prieglobsčio paktas buvo rengiamas daugelį metų, tad visos šalys turėjo daugybę progų derėtis. (...) Tai iš tiesų yra unikali galimybė ES narėms pagaliau susitarti dėl migracijos. Jei jos to nepadarys ir kiekviena pradės elgtis savaip, visa sistema sugrius“, – interviu BNS šią savaitę sakė UNHCR atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims Annika Sandlund (Anika Sandlund).

Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą kitąmet priims pusę migrantų ir už pusę – susimokės.

Lietuva įsipareigojimą turės pradėti vykdyti nuo 2026 metų birželio.

Tačiau premjerė Inga Ruginienė sako, jog Vilnius sieks, kad migrantų skaičius būtų mažesnis ir siektų iki 40, nes tik tiek gali patikrinti šalies institucijos.

„Ragintume laikytis susitarimo. Tiesa, šalys tikrai turi teisę pagal solidarumo mechanizmą, kaip ir įprasto perkėlimo atveju, galiausiai pačios nuspręsti, kas atvyksta. Tai skiriasi nuo situacijos, kai prieglobsčio prašytojai atvyksta tiesiogiai ir tenka juos nukreipti į teisines procedūras, tad šis mechanizmas leidžia patikrinti pabėgėlius“, – BNS teigė A. Sandlund.

BNS skelbė, kad pagal pernai gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva buvo įpareigota kasmet priimti apie 160 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,28 mln. eurų.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), galutinis valstybių narių finansinių įnašų dydis bus nustatytas vėliau Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą.

Nustatytą finansinį įnašą Lietuva turėtų mokėti 2027 metais, tad šios lėšos turės būti numatytos dar kitų metų biudžete.

Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.

Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantus, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o per sieną su Baltarusija reguliariai bando patekti neteisėti migrantai.

VRM duomenimis, nuo 2021-ųjų Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau nei 24 tūkst. mėginimų neteisėtai kirsti valstybės sieną.

Migracijos departamentas spalį nurodė, kad šalyje iš viso registruota per 211 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.

Europos Komisija pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija ir Lietuva – rimtą migracijos spaudimą.