Ką apie Adamkų žino tik artimiausi draugai?

Apie tai „Labas vakaras, Lietuva“ laidoje papasakojo ilgametė Valdo Adamkaus draugė Birutė Vizgirdienė.

– Ponia Birute, kiek jūs metų pažįstama su prezidentu ir kur susitikote?

– Daugiau nei 50 metų pažįstu prezidentą. Pirmą kartą aš jį išvydau – labai gražų vyrą: juodi plaukai, aukštas, atrodė aukštesnis negu dabar. Pirmą kartą susipažinome Kalifornijoje pas garbės konsulą Vytautą Čekanauską. Nuo tos dienos ryšį palaikėme, nors jis buvo čikagiškis, o aš – losandželietė. Kai persikėlėme į Lietuvą gyventi, tada prasidėjo artimesnė draugystė.

– Koks Valdas Adamkus yra kaip draugas, kaip žmogus neformalioje aplinkoje?

– Mielas, draugiškas, labai santūrus. Kartais norėtų gal truputį būti šelmiškesnis, bet ponia Alma, kaip atsimenu, visą laiką sakydavo: „Valdai, užtenka!“ arba „Valdai, ne dabar!“ Pajuokaudavome, ypač, žinokite, kai atvažiavome nuolat gyventi ir jie jau užėmė pareigas. Buvo toks pasidalinimas, kai turėjome perprasti viską, kas čia buvo 50 metų, o mes kažkaip spontaniškai įpratę viską laisvai Amerikoje. Galėdavome kartais juoktis iki ašarų, ką turėjome perprasti, o kartais tokie prisiminimai, kad visgi pasikeitė dabar žmonės į labai gerą pusę. Ne tai, kad buvo bloga pusė, bet skirtinga. Labai skirtingos kultūros, lyginant su Amerika.

– Ar, jūsų akimis, prezidentas skirdavosi nuo pareigas einančio Valdo Adamkaus iki draugo prezidento?

– Žiūrint kur.

– Jūsų aplinkoje.

– Pas mus sodyboje jis buvo Valdas Adamkus, taip pat ir ponia Alma. Jie atsipalaiduodavo, namuose pas mus jie irgi jausdavosi labai atsipalaidavę. Jeigu būdavo svetimų žmonių, jis truputėlį susiimdavo, pasitempdavo.

– Apie prezidentą Valdą Adamkų sklando visokiausių pasakojimų apie legendinius vakarėlius, draugų susitikimus. Net yra kažkoks legendinis jo kokteilis.

– Taip, yra, bet čia, deja, mano Rimtautas tik žinojo tą receptą. Bet taip, Valdas turėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tie vakarėliai būdavo tokie smagūs, kaip sklando kalbos?

– Oi, smagūs būdavo. Man neteko tiek daug dalyvauti, nes jie daugiau vykdavo Čikagoje, bet čia, Lietuvoje irgi buvo labai smagūs, labai.

– Ko palinkėtumėt prezidentui kaip artima ilgametė draugė?

– Palinkėčiau, kad dar galėtų išgerti tą ypatingą kokteilį, bet ir sveikatos. Manau, kad jis yra žmonių prezidentas arba žmogus, kuris yra žmonių žmogus. Tik sveikatos, daugiau nieko nereikia.