Dienos rūpestis

Ką daryti, jei leduose įšalo paukščiai?

Orams žiemiškai atšalus, pasidengė ledu ne tik tvenkiniai, upės. Drąsiausi miestiečiai eina stintauti marių pakraščių ledu. Šaltomis žiemomis į ledo nelaisvę patenka ne tik nuo deguonies bado po jo storu sluoksniu dūstančios žuvys, bet ir paukščiai: neišskridusios an-tys, gulbės. Kaip jas vaduoti iš šalčio gniaužtų?

Pasiekti į ledą įšalusį paukštį gali būti pavojinga. Reikia žinoti ir išmanyti, kaip elgtis.

Anksčiau tokiais atvejais, savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Dalios Žukienės teigimu, būdavo keblumų. Pareigūnė prisiminė, kad kartą Melnragės priekrantės leduose už 100 metrų nuo kranto įstrigusią gulbę vaduoti buvo iškviesti gaisrininkai. Vyrai su specialia apranga brido iki juosmens į ledo ir vandens košę. Kai paukštis buvo jau pasiekiamas ranka, jis suplakė sparnais ir pakilo. Tačiau ne visada gelbėjimo operacijos pabaiga būna tokia sėkminga. Pagaliau, jeigu paukštis ir išgelbėtas, reikia žinių ir patyrimo, kaip jį prižiūrėti.

Konsultaciją, kaip globoti nukentėjusius paukščius, visada geranoriškai teikia Lietuvos jūrų muziejaus specialistai. Yra buvę, kad žmonės jūros paukščių skyriaus darbuotojams žiemoti atnešė neišskridusį gandrą, ir jis čia sėkmingai sulaukė vasaros. Tačiau muziejaus biologai - ne paukščių greitosios pagalbos darbuotojai, kurie turėtų pirmieji pulti ant plono ledo.

Pastarosiomis žiemomis įšalusių į ledą paukščių, anot D.Žukienės, pasitaiko vis rečiau, tačiau nuo tokios galimybės nesame apdrausti. Žiemos šalčiai kartais iškrečia ir bjauresnių pokštų. Pastebėjus tvenkinyje, upėje ar mariose į ledą įšalusį paukštį, pirmiausiai reikėtų kreiptis į gyvūnų globos namų “Nuaras” darbuotojus. Jie jau turi patirties, nes ir pernai žiemą ne kartą atėjo geranoriškai į pagalbą. Į “Nuaro” darbuotojus reikėtų kreiptis ir mieste pastebėjus šmirinėjant laputaitę ar šešką, kurie šiaip jau, jei nėra užsikrėtę pasiutlige, žmonių bendrijos vengia.