LIETUVA IR EUROPA

Kaip balsuos miestiečiai?

Referendumas dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą - ne juokas. Šalies piliečiai netrukus spręs: būti mums Europos šalių bendrijoje ar nebūti. Ar jau apsisprendėme? Kaip balsuosime? O gal referendume neverta dalyvauti, nes ir taip viskas nuspręsta?

Kęstutis Demereckas, leidėjas:

- Jeigu galėčiau, du kartus balsuočiau “už”. Referendumą galėčiau palyginti nebent su Lietuvos galimybe pakilti į kosmosą. Mane labiausiai jaudina Lietuvos kultūros likimas. Kol kas visa mūsų kultūra laikosi tik entuziastų dėka, niekam daugiau ji nerūpi. Jeigu ne Europos Sąjungos šansas - Lietuvos kultūrai bus “šakės”. Pastaruoju metu kultūriniams renginiams neįmanoma rasti rėmėjų, visa reklama ir parama eina tik į televiziją, daug mažesnė dalis - į spaudą. Būnant Europos Sąjungoje atsiveria didesnės galimybės rengti ir teikti įvairius kultūros projektus, gauti finansavimą. Jau dabar matau, kad įvairioms ES institucijoms vis daugiau reikia leidėjų paslaugų, tad nedvejodamas balsuosiu už Lietuvos narystę Europos bendrijoje. Tai bus šansas ir man išlikti.

Vygandas Vaitonis, verslininkas:

- Kaip balsuoti, klausimas man nekyla - balsuosiu už Europos Sąjungą. Aš net neįsivaizduoju, kur mes atsidurtume, jeigu būtume ne Europoje. Nejaugi mes būsime vieni? Kaip Šveicarija? Tačiau ar mes tokia stipri, galinga valstybė? Vieni patys mes neturime jokių šansų. Ar galėtume gyventi užsidarę kaip Baltarusija? Nei žmogus negali užsidaryti, nei valstybės.

Eimutis Astikas, kapitonas:

- Aš balsuosiu už Lietuvą Europos Sąjungoje, tačiau turiu ir nemažai pastabų. Apie tai būtų ilga kalba, o trumpai tarus - jaudina kultūros problemos. Man atrodo, kad mes labai keliaklūpsčiaujame prieš Europą. Per savo gyvenimą mačiau labai įvairią Europą. Mačiau ir labai nekultūringą, ir aukštos kultūros pavyzdžių. Tačiau aš niekada nemaniau, kad bendros kultūros prasme esame atsilikę nuo europiečių. Mes kol kas mokyklose nešaudome savo mokytojų, direktorių, o Europoje šaudo. Pornografija mus pasiekia iš Europos, patys tokios produkcijos eksportu dar pasigirti negalime. Žinau, kad tokių dalykų nesustabdysi, sienomis neatsitversime, tačiau liūdna, kad palaipsniui galime nutautėti. Lietuviai atsilaikė prieš lenkinimą, rusinimą, tačiau kiek ilgai pakaks mūsų galių atsilaikyti ir išlaikyti tautiškumą Europos Sąjungoje? Stojame į ją savanoriškai, tikime ja, tačiau argi maža jau dabar užsienietiškų užrašų mūsų gatvėse? Tokie dalykai man kelia nerimą.

Ponia Regina:

- Balsuosiu kaip visi - už Europą. Kiek ilgai mes galime būti ubagai? Prisipažinsiu, kad įvairiuose rinkimuose būdavau pasyvi. Nebalsavau nei per Seimo rinkimus, nei renkant prezidentą. Balsavau tik už Valdą Adamkų. Bet dabar referendume dalyvausiu būtinai ir balsuosiu už Europą. Tikiu, kad mums Europoje bus geriau. Blogiau nei yra dabar, jau būti negali: jaunimas bėga iš Lietuvos, darbo nėra, o kaip gyvena pensininkai? Referendumas - mūsų geresnio gyvenimo viltis.

Žiedūna Bielinienė, bendrovės “Naujasis Sirijus” generalinė direktorė:

- Be abejo, balsuosiu už narystę ES. Manau, kad mūsų pradžia bus sunki, ne lengvesnė nei prasidėjus pertvarkai, nes tai ir vėl pertvarka. Lengvesnė ji bus didžiosioms įmonėms, ūkiams, kurie jau dabar dirba su ES. Ne veltui prognozuojama, kad išsivysčiusių ES šalių lygį pagal bendrą vidaus produktą mes pasieksime po 20 metų. Tačiau tikriausiai mažai kas norėtų, kad ir mūsų vaikų ar anūkų gyvenimo sąlygos būtų tokios, kokios yra šiuo metu.

Arvydas Markevičius, draudimo agentas:

- Balsuosiu už Europos Sąjungą. Taip, kaip Lietuvoje yra dabar, blogiau tikrai nebus. Turiu vilčių, kad perspektyvoje mūsų gyvenimas pagerės, jeigu jau ne mums, tai bent mūsų vaikams. Aš dirbu draudėju, todėl manau, kad pagerėjus gyvenimui teks laikytis ES standartų ir draudimo sritis plėsis. Turėtų susitvarkyti mūsų algos, mokesčiai, visi piliečiai turės daugiau garantijų.

Vaida Zubrauskaitė, žurnalistė:

- Balsuosiu už. Motyvas paprastas: esu jauna, man reikia kurti šeimą, gimdyti vaikus. Tikiu, kad mano šeima Europos Sąjungoje gyvens geriau negu ne sąjungoje. Blogiau nei dabar, būti nebegali, o kad bus geriau - mes tikime. Jeigu niekuo nebetiki, tai gal važiuoti į Airiją išdarinėti žuvų? Aš to nenoriu. Noriu dirbti savo šalyje ir normaliai gyventi.