KAIP GERINTI VAIKŲ SVEIKATĄ?

Kiekvienas į vaikų sveikatos stiprinimą investuotas euras atsipirktų su kaupu. Valstybės kontrolės skaičiavimu, vienas euras sukurtų valstybei 1,3 euro grąžą, tai vertintina kaip duodanti ekonominę naudą visuomenei investicija. Tiesa, būtina sąlyga – tie eurai turi būti panaudojami efektyviai.

Išvengtų ne tik ligų

Praėjusią savaitę paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos apžvalgoje lietuviai nelaimingiausi dėl savo sveikatos – tik 44 proc., mažiausiai tarp EBPO šalių, savo sveikatos būklę vertina kaip gerą. Kad tokių būtų daugiau, jau šiandien reikia stiprinti vaikų sveikatą, visų pirma formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Būtent su gyvenimo būdu susijusios sveikatos problemos šiuo metu yra pasaulinio masto iššūkis.

Specialistų teigimu, gerinant mitybą, stiprinant fizinį aktyvumą, užtikrinant darbo ir poilsio režimą, galima sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo diabetu ir nutukimu, o sergamumas šiomis ligomis Lietuvoje didėja ir jaunėja. Pasak Valstybės kontrolės (VK) Visuomenės gerovės audito departamento vyriausiosios patarėjos Vilmos Maslauskienės, investicinis požiūris į vaikų sveikatos stiprinimą ir rezultatyvus jų sveikatos stiprinimas padėtų išvengti šių ligų, o kartu ir didelių valstybės išlaidų.

VK atlikusi auditą "Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas" įvertino, ar vaikų fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, darbo ir poilsio režimo skatinimo veikla yra rezultatyvi.

Investicijos atsiperka

Valstybės auditoriai kaštų ir naudos metodu suskaičiavo fiziniam aktyvumui, sveikos mitybos, darbo ir poilsio išlaidų režimui ugdymo įstaigose išleidžiamų pinigų kiekį ir galimos naudos santykį ateityje išvengiant pagrindinių ligų, kylančių nesilaikant sveiko gyvenimo būdo, ir taip sutaupant valstybės išlaidų.

Veiksmingiausios sveikatos stiprinimo investicijos – į ikimokyklinukus ir pradinukus. Investuojant į trejų – vienuolikos metų vaikų sveiko gyvenimo būdo įgūdžių formavimą, bendra tikėtina investicijų nauda Lietuvos visuomenei galėtų būti apie 58,8 mln. eurų, sutaupytų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir "Sodros" išlaidų bei darbingų, sveikų žmonių sukurtos pridėtinės vertės, jei dėl taikomų sveikatos stiprinimo priemonių šie asmenys nesusirgtų, neturėtų nedarbingumo ar slaugos išmokų, nemirtų nuo ligų, kylančių dėl nesveikos gyvensenos. Valstybės auditorių skaičiavimais, į vaikų sveikatą investuotas vienas euras duotų 1,3 euro grąžos.

Efektyvumo nematuoja

V.Maslauskienė giria, kad vaikų sveikatai ir sveiko gyvenimo būdo įpročiams formuoti skiriama vis daugiau dėmesio: pradėta įgyvendinti sveiko maitinimo tvarka, aktyvios mokyklos projektas, įvedama trečia per savaitę fizinio ugdymo pamoka. Tačiau, kaip rodo VK audito rezultatai, dar neužtikrinamas vaikų kasdienis fizinis aktyvumas, sveikatos stiprinimo temos nepakankamai integruojamos į bendrąjį ugdymą ir pedagogų kvalifikacijos kėlimą šioje srityje, trūksta sąlygų visuomenės sveikatos specialistų aktyviam darbui ugdymo įstaigose, nematuojamas sveikatinimui skirtų priemonių ir lėšų poveikis.

Vaikų fizinio aktyvumo, sveikos mitybos bei darbo ir poilsio įpročiams formuoti 2016–2018 m. skirta 90,4 mln. eurų (iš jų 35,2 mln. renginiams, projektams, 55,2 mln. – infrastruktūrai), vienam vaikui apie 40 eurų per metus. "Daug tai ar mažai, nesiimu vertinti. Bet ir tų milijonų, kurie skirti, panaudojimo efektyvumas nėra matuojamas. Pavyzdžiui, renginiams skiriamos valstybės lėšos, tačiau nevertinama, kiek vaikų į juos ateina, be to, tėvų įtraukiama mažai", – apgailestauja V.Maslauskienė.

Nors tyrimai rodo, kad vaikų sveikata, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nėra geri, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), kaip koordinatorės, strateginiuose veiklos planuose per visą audituotą laikotarpį nuo 2016 iki 2019 m. nebuvo nustatyta prioritetų, susijusių su vaikų sveikatos stiprinimu. Buvo įrašyta su tuo susijusių priemonių, bet labiau lozungų "gerinti", nei pamatuojamų darbų, nes jų vertinimo kriterijų arba visai nenustatyta, arba jie neparodo tikėtino rezultato.

SAM 2019 m. pirmą kartą nustatė prioritetus savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, tarp jų ir sveikos mitybos, fizinio aktyvumo. Tačiau išnagrinėjus jų veiklos planus matyti skirtingi tikslai, priemonės ir vertinimo kriterijai. "Jei jau ministerija patvirtino prioritetus, tai turi stebėti, kad jie būtų ne šiaip paskelbti, o nueitų iki jų vykdytojų", – pabrėžia VK atstovė.

Fizinis aktyvumas nepakankamas

Žinoma, už vaikų sveikatą ir sveikos gyvensenos formavimą atsakingi ir tėvai, ir mokytojai, ir sveikatos specialistai, ir politikai. Bet, akcentuoja valstybės auditoriai, ypač svarbus ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vaidmuo, nes ten vaikai praleidžia didelę dalį laiko, o popamokinė veikla ne visiems prieinama dėl tėvų finansinių ir kitų priežasčių.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikai fiziškai aktyvūs būtų ne mažiau nei vieną valandą per dieną. Tačiau, atlikus auditą, nustatyta, kad 7 proc. ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų vaikai fiziškai aktyvūs mažiau nei valandą, o 44 proc. įstaigų to nestebi ir neskaičiuoja.

Šių metų gegužę Vyriausybė numatė įgyvendinti aktyvios mokyklos projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų – vykdyti aukštos kokybės fizinį lavinimą mokyklose. Tačiau nors nuo 2019 m. sausio įsigaliojo Sporto įstatymo nuostata dėl privalomų trijų fizinio ugdymo pamokų per savaitę, 2018–2019 mokslo metais tiek nebuvo nė trečdalyje auditorių aplankytų mokyklų. Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvedė pereinamąjį laikotarpį: pradedant šešta klase kiekvienais metais bus įvedama trečia pamoka.

Fizinis ugdymas prieinamas ne visiems vaikams ir dėl tinkamos tam infrastruktūros stygiaus. 2016–2019 m. į mokyklų sporto infrastruktūrą investuota 52,6 mln. eurų (iš jų 25,9 mln. – savivaldybės lėšos), į ikimokyklinių ugdymo įstaigų – 2,6 mln. Tačiau iš auditorių aplankytų 36 bendrojo ugdymo įstaigų net vienuolika neturi savo stadiono, 10,3 proc. ugdymo įstaigų neturi savo sporto salės, 28,6 proc. fizinis ugdymas vykdomas bendroje sporto ir aktų salėje, 19,4 proc. bendrojo ugdymo ir 25 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai neaprūpinami reikiamomis priemonėmis. 50,6 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų neturi net šios srities specialisto.

O investicijos į šią sritį atsipirktų: ekspertų skaičiavimu, vienas fiziškai neaktyvus gyventojas valstybei vidutiniškai kainuoja 150–300 eurų per metus. Lietuvoje visiškai neaktyvių – 51 proc. gyventojų, tai valstybei vidutiniškai kainuoja apie 300 mln. eurų. Palyginkime: Suomijoje tokių gyventojų yra 31 proc., Bulgarijoje, Graikijoje ir Portugalijoje 32 proc., Švedijoje 33 proc..

Nesudarytos sąlygos ir vaikų darbo bei poilsio režimui užtikrinti. 37,7 proc. ugdymo įstaigų įrengtų poilsio erdvių nepakanka, 8,6 proc. tokių erdvių iš viso neturi, 25 proc. jos netinkamos.

Valgis – sveikesnis

Specialistai pabrėžia, kad racionali ir visavertė jaunų žmonių mityba – sveikatos pagrindas, turintis įtakos ir fizinei, ir protinei raidai, mokymosi rezultatams, gyvenimo kokybei ir trukmei.

Apie 5 mln. eurų kasmet skiriama pagal nuo 2010 m. Žemės ūkio ministerijos vykdomą vaisių ir daržovių programą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams. 2018–2019 mokslo metais imtasi įgyvendinti atnaujintą Vaikų maitinimo tvarką. Ketinimai geri, tačiau jų įgyvendinimas strigo.

Per 59 proc. ugdymo įstaigų susidūrė su įvairiais sunkumais: 36 proc. jų pradėjo valgyti mažiau vaikų, 19 proc. sulaukta tėvų pasipriešinimo, 29 proc. trūko maisto gaminimo specialistų mokymų, 16 proc. nesuteikta dietologo konsultacijų. 406 ugdymo įstaigos nurodė, kad vaikų valgo mažiau negu iki maitinimo tvarkos įgyvendinimo, ne visur pavyko užtikrinti, kad sveiką maistą valgytų bent pusė vaikų.

Trūksta sąlygų visuomenės sveikatos specialistų aktyviam darbui ugdymo įstaigose, nematuojamas sveikatinimui skirtų priemonių ir lėšų poveikis.

Tiesa, yra ir sėkmės istorijų. Pavyzdžiui, šešios Kauno rajono ugdymo įstaigos pirmosios išbandė švediško stalo principą, ir projektas pasiteisino su kaupu, todėl jį ketinama tęsti.

Kvalifikacijos kėlimas

"Sveikatos stiprinimas turėtų būti integruotas į visą ugdymo procesą. Bent į vieną dalyką – yra. Bet kokia gali būti to kokybė, jei vaikų sveikatos stiprinimas įtrauktas tik į 0,7 proc. mokytojų kvalifikacijos kėlimo programų. 31 proc. ugdymo įstaigų kvalifikacijos kėlimo planuose nėra tam numatę jokių šios srities mokymų", – apgailestauja V.Maslauskienė.

Tiesa, auditoriai rado ir sektinų šios temos integravimo į pamokas pavyzdžių. Štai vienoje mokykloje matematikos pamokose mpksleiviai sveria kuprines, matuoja savo kūno svorį, ūgį, pulsą – taip mokosi ir skaičiuoti, ir aiškinasi, kas vaikui sveika.

VK atstovė atkreipia dėmesį į visuomenės sveikatos specialisto vietos neapibrėžtumą: "Visuomenės sveikatos specialistams prisidėti prie vaikų sveikatos sudarytos menkos sąlygos – yra mokyklų, į kurias toks specialistas ateina kartą per mėnesį. Kai kur jo vaidmuo suvokiamas kaip buvusių seselių, nėra supratimo, kad jų misija – formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius."

V.Maslauskienė pripažįsta: intencijų gerinti vaikų sveikatą ir formuoti sveiką gyvenseną pastaruoju laikotarpiu padaugėjo. Tačiau dar reikia sveikatos stiprinimą įtraukti į bendrojo ugdymo programas, ieškoti vaikams paveikiausių priemonių, kelti pedagogų kvalifikaciją šiose srityse, o ministerijoms ir savivaldybėms įvertinti vykdomų priemonių efektyvumą, kad joms skirti pinigai nebūtų švaistomi be rezultato. Juolab žinant, kad kiekvienas į vaikų sveikatą investuotas euras atsipirks su kaupu.