EUROPA IR MES

Kaip gyvens 500 milijonų europiečių

Uostamiestyje lankėsi prancūzų politologas Frankas Biančeris (Franck Biancheri), atstovaujantis Europos studijų ir strategijų centrui. Jis pristatė projektą „Europos vizija - 2020“. Tai buvo „Demokratijos maratono“, vykstančio 100 Europos miestų, 25 valstybėse, renginys. Visa projekto trukmė 10 mėnesių, jo tikslas – supažindinti visuomenę su Europos demokratijos plėtros galimybėmis.

Daug populizmo

F.Biančeris pristato 14 strateginių pasiūlymų, kuriais siekiama tobulinti Europos Sąjungos demokratijos institucijas. Mokslininko nuomone, europinės demokratijos modelis, sukurtas prieš pusę amžiaus, jau nebeatitinka šiandienos reikalavimų. Pasaulyje vyksta globalizacijos procesai, jis tampa labai dinamiškas, todėl senosios demokratijos nuostatos neretai trukdo naujiems procesams.

Diskusijoje apie F.Biančerio strateginius pasiūlymus dalyvavo uostamiesčio aukštųjų mokyklų studentai, o pagrindiniai jo oponentai buvo socialinių mokslų daktaras Liutauras Kraniauskas ir Aidas Palubinskas, dvi kadencijas buvęs Europos liaudies partijos vicepirmininkas.

L.Kraniauskas teigė, kad su tam tikromis nuolaidomis būtų galima priimti siūlymą mažinti biurokratinį Briuselio ir Strasbūro aparatą, decentralizuoti Europos Sąjungos institucijas, tačiau verta galvoti ir apie pasekmes. Patraukliai gali skambėti siūlymas Europos Sąjungos valdžios institucijas išskaidyti į įvairių valstybių sostines, tačiau tokia permaina vargu ar padėtų efektyviai veikti vieningos ES struktūroms. L.Kraniauskas prisiminė, kad dar XVIII a. panašų projektą Europos valstybių valdovams siūlė F.Biančero tėvynainis Denis Didro, tačiau jo švietėjiškas projektas taip ir liko neįgyvendinta teorija.

Naudinga diskusija

Skeptiškai F.Biančerio vizijas įvertino ir A.Palubinskas. Jo nuomone, mokslininko vizijos dalį ES parlamento narių rinkti šalyse, o dalį deleguoti iš atskirų valstybių parlamentų – labai panašios į gerai žinomo Viktoro Uspaskicho siūlymą griauti nusistovėjusią ir visuotinai priimtą rinkimų sistemą. Neišlaiko kritikos ir prancūzo siūlymas rinkti ES prezidentą, kuriuo galėtų tapti vienos valstybės vadovas. Tokiu atveju ES prezidentui tektų atsisakyti valstybės vadovo posto, o toks žingsnis valstybės partijoms ir rinkėjams sukeltų papildomų problemų. Be to, A.Palubinsko pastebėjimu, prancūzo vizijose yra visai nepriimtinų dalykų, tarp kurių – naujų ES biurokratinių institucijų steigimas. „Aš, kaip būsimasis Europos pilietis, nenoriu, kad už mano mokesčius papildomai būtų maitinama ir išlaikoma dar daugiau biurokratų“, - sakė A.Palubinskas.

Tačiau abu oponentai pripažino, kad F.Biančerio Europos demokratijos vizijos projektas yra naudingas, nes verčia galvoti apie europietiškos demokratijos tobulinimo galimybes.

F.Biančeris spaudos konferencijoje teigė, kad projektas „Demokratijos maratonas“ pradėtas prieš metus. Tie keturiolika pasiūlymų, kurie dabar diskutuojami įvairiose Europos valstybėse su įvairiais žmonėmis, pamažu formavosi nuo 1999 metų. Pagrindinius epochos iššūkius iš pradžių suformulavo įvairūs politikai, o projekto aptarimo metu bendrai kalbama, kokia bus ateities Europa. Mokslininkas teigė, kad svarbiausias klausimas, kaip 500 milijonų gyventojų turinčiai Europai išlaikyti ir tobulinti demokratijos institucijas. Pasaulis tokio patyrimo dar neturi.