KAPČIAMIESTYJE BUS PALAIDOTI PARTIZANŲ P. BANKIETOS IR J. BARKAUSKO PALAIKAI

Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, penktadienį vyks Leipalingyje rastų partizanų Petro Bankietos-Kanapyno ir Juozo Barkausko-Vėjūno palaikų laidotuvės.

Kaip pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vidurdienį vyks atsisveikinimas Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčioje, čia bus aukojamos mišios už mirusiuosius.

Popietę numatytos laidotuvės Kapčiamiesčio miestelio kapinėse.

Būrio vado P. Bankietos-Kanapyno (1918–1947) palaikai rasti pernai spalį Leipalingyje, buvusios MGB būstinės kieme. Kitą dieną 30 metrų nuo jų buvo rasti Pietų Lietuvos partizanų srities vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Palaikų paieškas vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir VŠĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“, partizanų tapatybės nustatytos DNR mėginių sugretinimo metodu ir antropologiniais tyrimais.

P. Bankieta gimė ūkininkų šeimoje, buvo vyriausias iš šešių vaikų. 1945 metų vasarį jo brolis Juozas Bankieta buvo prisijungęs prie ginkluoto pasipriešinimo okupantams, pasirinkdamas Ąžuolo slapyvardį. Partizanu jis išbuvo tik tris mėnesius ir žuvo.

Po dviejų dienų vietoj jaunesnio brolio į partizanų gretas stojo 27-erių P. Bankieta, pasirinkęs Medinio slapyvardį. Pradžioje buvo A (Dainavos) apygardos Šarūno rinktinės Vytenio grupės Liepos būrio partizanu, vėliau – skyriaus vadu, slapyvardį pakeitęs į Kanapyno (Kanapinsko), galiausiai – trečiojo būrio vadu.

1946 metais Pūščios miške A apygardos vadas pulkininkas-leitenantas J. Vitkus-Kazimieraitis skyrininką Kanapinską apdovanojo juostele – partizanų žymeniu „Už narsumą“. Keršydami už brolių Petro ir Juozo Bankietų pasipriešinimą, sovietai visą Bankietų šeimą 1945 m. ištrėmė į Sibirą. Tėvas ir dvynės seserys iš tremties nebegrįžo.

P. Bankieta-Kanapynas žuvo 1947 metų lapkričio 5 dieną Krivonių kaime, būdamas 29-erių.

Juozas Barkauskas (1928–1949) gimė Kapčiamiestyje, augo pasienio policininko šeimoje. Kapčiamiesčio gimnazijoje baigė 10 klasių.

Lietuvą okupavus SSRS kariuomenei tėvas už darbą Kapčiamiesčio valsčiaus viršaičiu bei priklausymą tautininkų partijai 1945 metais buvo nuteistas 15 metų katorgos su viso turto konfiskavimu. Juozas buvo priglaustas gyventi pas gimines ir su kitais gimnazistais įsitraukė į pogrindinę veiklą.

Gresiant suėmimui 1948 metų rudenį įstojo į Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos partizanų būrį, vadovaujamą Felikso Jarmalavičiaus–Kielės ir pasirinko Vėjūno slapyvardį. Okupantams jis priešinosi pusmetį – 1949 kovo 9 dieną Norkūnų kaime, bunkeryje, priešindamiesi sovietų kariuomenei, jis žuvo būdamas 21-erių.