KARIUOMENĖ APIE DEZINFORMACIJĄ: RUSIJOS RETORIKA IŠLIEKA PRIEŠIŠKA

Spalį fiksuotas sumažėjęs dezinformacijos srautas, bet Rusijos retorika išlieka priešiška, ketvirtadienį skelbia Lietuvos kariuomenė (LK).

Jos teigimu, praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 unikalūs atvejai, turintys neigiamos informacinės veiklos bruožų.

Anot kariuomenės, rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų.

„Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc. viso neigiamos informacinės veiklos srauto“, – rašoma pranešime.

Eskaluotas Rusijos karas Ukrainoje

Pasak kariuomenės, viena labiausiai priešiškos žiniasklaidos eskaluotų temų – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Rugsėjo 30 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui oficialiai paskelbus keturių Ukrainos regionų aneksiją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tą pačią dieną pasirašė oficialų prašymą dėl pagreitintos priėmimo į NATO procedūros.

Anot kariuomenės, į tai reaguota dideliu kiekiu dezinformacijos.

LK teigimu, dezinformacijos šaltiniuose nurodyta, kad Ukrainos stojimas į NATO taps pražūtingas, šiam įvykus žingsniui Aljansas subyrės į mažus gabalėlius, taip pat aiškinta, jog nepaisant oficialių pareiškimų apie NATO „atvirų durų“ politiką, Ukrainos narystės Aljanse scenarijus yra Vakarų nepageidaujamas, akcentuota, kad Ukrainos priėmimas į Aljansą garantuotų trečiojo pasaulinio karo eskalavimą.

Anot kariuomenės, spalio mėnesį toliau plėtotas priešiškas naratyvas apie tiesioginį Rusijos karą su NATO. Teigta, jog „konkrečios NATO narės dalyvauja operacijų planavime ir pasitelkdamos masinio naikinimo ginklo retoriką šantažuoja Rusiją“.

Teigta, jog NATO panaudos branduolinį ginklą

Taip pat tęsta branduolinių ginklų panaudojimo, branduolinio karo šantažo ir grasinimo Vakarams, JAV bei NATO komunikacinė linija, teigiama pranešime. Kariuomenės teigimu, tokia komunikacija aktyviausia buvo spalio 17 dieną prasidėjus NATO karinėms pratyboms „Steadfast Noon-22“.

„Galima NATO ir Rusijos branduolinė konfrontacija spalio 17–24 dienomis buvo viena svarbiausių temų Rusijos bei Baltarusijos režimų kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Pratybos „Steadfast Noon-22“ aktyviai išnaudotos kaip pretekstas „kaitinti“ Rusijos ir Baltarusijos informacinę erdvę, pateikiant šias pratybas kaip grėsmę minėtų valstybių saugumui“, – teigiama pranešime.

Siekta supriešinti Lietuvos gyventojus keliant retorinius klausimus dėl nuolatinio NATO pajėgumų stiprinimo Lietuvoje.

Kariuomenė nurodo, jog propagandinėje žiniasklaidoje skleistos įvairios dezinformacijos žinutės, jog NATO pratybų metu panaudos branduolinį ginklą prieš Rusiją. Teigta, kad organizuodama masines branduolinio atgrasymo pratybas netoli Rusijos sienų, NATO bando pateisinti savo egzistavimą.

Spalio 22–31 dienomis dominavo Rusijos skleidžiamas melagingas „nešvarios bombos“ naratyvas – esą, Ukraina ketina panaudoti „nešvarią bombą“ ir tai sietina su JAV bei NATO dingstimi tiesiogiai įsikišti į karą.

Taip pat JAV prezidentas ir Europos šalių vadovai įvardinti branduolinio terorizmo rėmėjais. „Nešvarios bombos“ komunikacija intensyviai vykdyta plačiai išnaudojant visą Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos tinklą, teigiama pranešime.

Siekta supriešinti Lietuvos gyventojus

LK nurodo, kad spalio mėnesį Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje siekta supriešinti Lietuvos narystę NATO šalies politiniais, ekonominiais ir energetiniais interesais. Teigta, kad NATO priklausančios Europos šalys bei Baltijos valstybės turi pasirinkti tarp savo nacionalinių intereso ir patiriamo nuolatinio spaudimo iš Aljanso vadovybės.

„Siekta supriešinti Lietuvos gyventojus keliant retorinius klausimus dėl nuolatinio NATO pajėgumų stiprinimo Lietuvoje. Esą, Aljansas atsiųs į Baltijos šalis sunkiuosius ginklus, raketinės artilerijos sistemas HIMARS ir tai bus daroma vietos rusakalbių gyventojų diskriminacijos, sovietinių paminklų demontavimo kontekste“, – teigia kariuomenė.

Spalio mėnesį Rusijos informaciniai kanalai savo vidaus auditorijoje siekė toliau palaikyti informacinę liniją, formuojančią Lietuvos kaip rusofobiškos ir priešiškos valstybės įvaizdį. Sulaukta kaltinimų dėl tariamos revizionistinės istorijos politikos, palaikų išniekinimo, rusofobijos ir tarptautinės teisės principų ignoravimo.

Anot pranešimo, priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, klaidinti ir bauginti dėl galimos branduolinio karo grėsmės Europoje.