„Jūroje medicininė pagalba turi būti suplanuota dar prieš įvykstant nelaimei. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad kiekvienas įgulos narys žinotų, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje, o skirtingų NATO šalių medikai gebėtų veikti kaip viena komanda“, – teigė karo medicinos gydytojas kapitonas Roman Botov.
Viena svarbiausių karo medikų atsakomybių – užtikrinti medicininį pasirengimą vykdant priešminines operacijas.
Jie rūpinasi išminavimo narų medicinine sauga, vertina galimas nardymo rizikas ir pasirengimą reaguoti į nardymo metu patirtas traumas ar dekompresinės ligos atvejus.
Taip pat tikrina laivų medicininę įrangą, vaistų atsargas ir medicinos personalo pasirengimą vykdyti paskirtas užduotis.
Ne mažiau svarbi veiklos dalis – tarptautinių medicininių pratybų organizavimas ir koordinavimas.
Jų metu imituojami įvairūs sužeidimai, nelaimingi atsitikimai bei masinių sužeidimų situacijos, siekiant tobulinti skirtingų NATO šalių įgulų gebėjimą veikti kartu.
Karo medikai taip pat planuoja medicininės evakuacijos procedūras, koordinuoja veiksmus su sraigtasparnių įgulomis, kranto gelbėjimo tarnybomis ir gydymo įstaigomis.
Tarnyba jūroje kelia papildomų iššūkių – medicininę pagalbą tenka organizuoti ribotoje laivo erdvėje, turint ribotus išteklius, dažnai sudėtingomis oro sąlygomis ir esant dideliam atstumui iki artimiausios gydymo įstaigos.
Todėl yra būtinas išankstinis planavimas ir glaudus sąjungininkų bendradarbiavimas siekiant laiku užtikrinti medicininę pagalbą.
Lietuva NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei vadovauja jau trečią kartą – vadovas Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas komandoras Donatas Gečas, o grupės flagmanas – Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42).
Anksčiau Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkai šiam NATO junginiui vadovavo 2014 ir 2020 metais.
Naujausi komentarai