Mykolo Romerio universitete (MRU) skamba ukrainiečių dainos. Čia įsikūrė dalis privačios Charkivo gravitacijos mokyklos. Prasidėjus karui į Vilnių persikėlė apie 100 šios mokyklos mokytojų ir moksleivių. Dar apie 100 vaikų atėjo iš kitų Ukrainos mokyklų, pasakojama LNK reportaže.

„Sunku buvo visiems – ir vaikams, ir tėvams, ir mums, kas bėgo nuo karo į niekur, nesuprasdami, kas mūsų laukia. Didelė laimė, kad pavyko patekti į Lietuvą“, – kalbėjo mokyklos mokytoja Alina.

„Mes karą girdėjome: sprogimus, apšaudymus. Todėl nusprendėme išvažiuoti, kad šio siaubo nematytų mūsų anūkė“, – kalbėjo vienos mokinės močiutė.

Siaubo nebemato, bet jį pamiršta sunkiai.

„Žinoma, kad apima liūdesys. Vaikai ką nors prisimena, pasiilgsta namų, savo žaislų, įprasto pasaulio“, – kalbėjo mokyklos direktorė.

„Nuolatos apie tai galvoju. Dėl to net nelabai norisi mokytis. Nelabai matai prasmę, nes nežinai, kas bus toliau. Bet gyvenimas tęsiasi“, – kalbėjo ukrainietė mokinė.

Mokyklos direktorė sako, kad pačių pedagogų nuostabai moksleivių pažymiai netapo blogesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mokslas vaikams dabar yra tai, ką pavyko išsaugoti iš praėjusio gyvenimo, tad mokslą pradėjo vertinti labiau nei iki karo“, – tęsė direktorė.

„Iš pradžių buvo sunku nusiteikti, o dabar viskas ramu. Mokomės kaip įprastai“, – teigė kita mokinė.

„Mano ir taip nebuvo labai geri pažymiai. Abejoju, kad kas pasikeitė“, – kalbėjo ukrainietis mokinys.

Vaikai sakė, kad smagu, jog Lietuvoje gali mokytis su buvusiais bendraklasiais, o juos moko pažįstami mokytojai.

Ukrainiečius globoja ir juos po savo stogu priglaudęs universitetas.

„Tiek lietuviai studentai, tiek tarptautiniai studentai supranta, kokia situacija Ukrainoje ir niekas nenorėtų su jais keistis vietomis. Tad lietuviai padeda iš visos širdies“, – teigė MRU atstovė.

Tačiau net ir specialiai į rusų kalbą išverstas ir Vaikų gynimo dieną ukrainiečiams parodytas spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ ne visų vaikų veiduose pažadina šypseną. Kiekvienas čia atvyko su savo istorija.

Nors kiek paskraidinti nuo karo pabėgusių vaikų nuotaiką mėgina juos aplankiusi Švietimo ministrė.

Mes sakome, kad mokytis reikia. Vyksta karas, bet mokslo niekas neatšaukė.

„Žinau, kad jums nelengva, kad daugelio šeimos yra išskirtos, kad vyksta brutalus karas. Bet tikiu, kad kartu mes įveiksime viską“, – kalbėjo Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Tėvynėje privačios mokyklos mokinių tėvai už mokslą mokėjo. Dabar apie mokamą mokslą retas iš šių vaikų galėtų pasvajoti. Mokyklai padeda Lietuva bei privatūs rėmėjai.

„Mes sakome, kad mokytis reikia. Vyksta karas, bet mokslo niekas neatšaukė. Jūs turite grįžti išsilavinę, protingesni nei išvažiavote, nes mums reikės atstatyti Ukrainą“, – pasakojo mokytoja Alina.

Mokytoja priduria, jog šie karo vaikai yra ne pagal amžių subrendę, pasikeitę, todėl mokykla dabar turi ir kitą užduotį – ne vien žinių duoti. Jiems reikia vaikams grąžinti vaikystę.