„Kas būtų kaltas dėl prarastos gyvybės?“ – gyventojai pašiurpo išvydę kelio ruožą

„Molėtai–Vilnius. Sugedai, pavyzdžiui, kaip atitraukti mašiną? Nekalbu apie sunkvežimius… kaip apvažiuoti kliūtį? Neblogi projektai“, – klausė vyras.

Naujienų portalui tv3.lt Tomas tikino, kad šioje kelio atkarpoje kyla problemų ir pėstiesiems, kurie esą negali fiziškai prieiti prie stotelių, kadangi priėjimui trukdo atitvarai. 

Be to, pašnekovas pridėjo, kad atitvarai taip pat esą yra per arti kelio, tad kai kelias yra nevalytas ar yra didelis snygis ar lietus, susidaro rizika, kad automobiliai juos „užkabins“.

Soc. tinklų nuotr.

Nutikus nelaimei, Tomo vertinimu, nemažai keblumų šioje kelio atkarpoje gali kilti ir specialiųjų tarnybų transportui. 

„Nutikus avarijai, ar sugedus automobiliui kaip jiems privažiuoti prie nukentėjusiojo (-ųjų) ir jo (-ų) automobilio (-ių)?“ – svarstė pašnekovas. 

Be to, pasak gyventojo, šioje vietoje trūksta ir saugumo salelių, kurios esą išdėstytos gana retai. 

„Ką turėtų daryti vairuotojas, kuris nespėjo privažiuoti prie saugumo salelės, kuriam važiuojant sprogo padanga arba iškilo kita automobilio techninė problema“, – taip pat klausė vyras. 

Į nuotrauką atkreipę dėmesį internautai po Tomo įrašu taip pat kėlė klausimus, kaip šioje vietoje reikėtų praleisti specialiąsias tarnybas.

„Nu, ok, sugest draudžiama, o kaip su spec. tarnybomis? Kaip kokiai fūrai jas praleisti?“ – rašė vienas komentatorius.

„Šiandien važiavau, tai priekyje važiavo kokia tai mašina, kad vos 50 km/h greičiu [tysėsi], už jos važiavo kolona kitų mašinų, tarp jų ir greitoji buvo. Tai gerai, kad nieko skubaus greitajai nebuvo, o jeigu, pavyzdžiui, kažkas rimto ir mirt-gyvent, kiekviena sekundė svarbi, ir šitaip papuola važiuot, tai įdomu, kas tada būtų kaltas dėl prarastos žmogaus gyvybės?“ – antrino kitas. 

O kitas komentatorius išskyrė, kad tai nėra vienintelė tokia vieta Lietuvoje.

„Tai tas pats variantas ir su Panevėžio aplinkkeliu. Irgi ruožai, kur, jei sugesi, blokuoji eismą“, – teigė dar kitas komentatorius.

Aiškino, kad toks kelias pasirinktas atlikus 20 metų analizę

Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams pasiteiravus Lietuvos valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuvos“ komentaro dėl keliamų gyventojų nuogąstavimų Vilnius–Molėtai, komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas sakė, kad minimame ruože kalbama apie vadinamąjį „2+1“ kelią.

O jeigu, pavyzdžiui, kažkas rimto ir mirt-gyvent, kiekviena sekundė svarbi

„Tai trijų juostų kelias, kuriame viena kryptimi yra dvi juostos, o kita kryptimi – viena. Po kelių kilometrų lenkimo juosta pasikeičia į kitą pusę. Tai paprasta sistema, leidžianti periodiškai, aiškiai ir saugiai atlikti lenkimus.

Toks kelio modelis daugelyje Europos šalių jau seniai naudojamas kaip patikima alternatyva, kai nėra galimybės įrengti platesnės magistralės ir eismo intensyvumas nesiekia „2+2“ poreikio“, – teigė jis. 

V. Radžiūno aiškinimu, pasirenkant tokį kelio tipo projektą, buvo atlikta 20 metų transporto srautų analizė, kuri parodė, kad intensyviausioje vietoje prognozuojamas srautas 2042 m. sieks apie 11,5 tūkst. transporto priemonių per parą. O „2+1“ tipo magistralė pagal reglamentą gali praleisti iki 18 tūkst. transporto priemonių per parą.

„Keturių juostų kelias reikštų visiškai kitą projekto mastą: reikėtų gerokai platinti sankasą, rengti teritorijų planavimo dokumentus, vykdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Tai yra ilgas – preliminariai dar bent 4–5 metus trunkantis procesas. Tokiu atveju šio kelio rekonstravimo būtų tekę laukti gerokai ilgiau“, – kalbėjo jis.

Be to, pasak „Via Lietuvos“ atstovo, toks kelio modelio pasirinkimas, pavyzdžiui, Panevėžio aplinkkelyje padėjo 75 proc. sumažinti žuvusiųjų avarijose skaičių, nors transporto srautas šiame ruože per 10-metį išaugo kone dvigubai. 

„Dėl specialiųjų tarnybų automobilių arba sugedusių automobilių: jų pralaidumas visuomet numatomas projektavimo sprendiniuose, todėl greitosios pagalbos ar kitų tarnybų automobiliai gali pravažiuoti saugiai.

Be to, rekonstruojamuose ruožuose suplanuotos net 20 avarinio sustojimo įlankų, kurios skirtos būtent tam, kad būtų galima saugiai pasitraukti į šalį ir neužblokuoti kelio. „2+1“ schema taip pat veikia cikliškai: kas maždaug du kilometrus keičiasi vietos, kur eismas vyksta dviem juostomis viena kryptimi. Tai reiškia, kad kas 2 kilometrus atsiranda galimybė aplenkti ar sudaryti vietos specialiosioms tarnyboms pravažiuoti“, – pažymėjo V. Radžiūnas. 

Anksčiau yra nutikusių skaudžių avarijų

Sugedus transporto priemonei, kaip aiškino V. Radžiūnas, kelio plotis numatomas toks, kad būtų galima saugiai sustoti ir lėtai apvažiuoti kliūtį. Taip pat reguliariais atstumais įrengiamos ir avarinio sustojimo vietos. 

Tiesa, šiuo metu ruože nuo Molėtų iki Utenos nėra fiksuota situacijų, kada dėl transporto priemonės gedimo kitos negalėtų pravažiuoti. 

„Ruožas iki Molėtų dar nebaigtas tvarkyti. Be to, norime pabrėžti, kad situacijų, kai dėl eismo įvykio sutrinka visas eismas, pasitaiko ir kituose keliuose, ir su „2+2“ juostomis“, – pridėjo jis.

„Šalies automobilių parkas nuolat atsinaujina, vykdomos privalomos techninės apžiūros, todėl gedimų kelyje atvejai tampa vis retesni, o eismo dalyvių saugumas kasdien išlieka mūsų prioritetu. „2+1“ profilio keliai – tai sprendimas, kuris gerokai mažina skaudžių avarijų riziką ir užtikrina saugesnes keliones Lietuvos keliuose“, – akcentavo „Via Lietuvos“ atstovas.

Jis pridėjo ir tai, kad anksčiau kelias A14 (Vilnius–Utena) pasižymėjo skaudžiais eismo įvykiais, susijusiais su priešpriešiniais susidūrimais.

„Nuo 2018 metų A14 ruože (nuo 21 iki 64 km) įvyko 11 priešpriešinių susidūrimų, kurių metu sužeista 20 eismo dalyvių, o žuvo 8 žmonės“, – teigė V. Radžiūnas.