Kas keičiasi nuo lapkričio: įsidėmėkite – naujovės palies daugelį

Pokyčiai Darbo kodekse

Lapkričio 1 dieną įsigalioja pakeitimai, numatantys didesnius delspinigius už vėluojančius atsiskaitymus, ilgesnį bandomąjį laikotarpį daugiau uždirbantiems specialistams bei pokyčius streikų ir kolektyvinių derybų srityje.

Darbo kodekso ir jį lydinčių įstatymų pataisomis numatoma, kad delspinigiai bus apskaičiuojami vartotojų kainų indeksą padauginus iš penkių. Dėl to augs jų dydis.

Tuo metu prieš šventes sutrumpinus darbo laiką viena valanda už ją darbuotojui bus mokamas darbo užmokestis. Kai atlyginimas priklauso nuo darbo normų, už šią valandą mokamas vidutinis darbo užmokestis (VDU).

Nutraukiant darbo sutartį atlyginimas ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti vieno VDU, turės būti sumokama darbo santykių pasibaigimo dieną. Dalis, viršijanti vieną VDU – ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Numatoma, kad darbo sutartis galės būti nutraukta ir tada, kai darbuotojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Taip pat keičiasi kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, aukštos kvalifikacijos darbuotojams numatoma daugiau lankstumo – kai atlyginimai siekia bent du VDU, susiaurėja taisyklių, nuo kurių negalima nukrypti darbo sutartimi, sąrašas, išbraukiant darbo sutarties pasibaigimo ir minimalaus darbo užmokesčio nuostatas.

Tikimasi, kad tai padidins lankstumą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų segmente, paskatins konkurencingesnį atlyginimų siūlymą, padės pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje.

Darbuotojams, kurių mėnesinis atlyginimas yra bent du VDU, galės būti taikomas ilgesnis – iki šešių mėnesių – išbandymo terminas. 

Be to, įsigalioja tvarka, kad aukštesnėje nei darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galės būti nustatytas trumpesnis – iki dviejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Darbdavys, be kita ko, privalės tenkinti tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu.

Už darbo teisės normų pažeidimą, kai kolektyvinis darbo ginčas kyla dėl teisės, baudos didinamos iki 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (2026 metais – apie 11,5 tūst. eurų, vietoje iki šiol buvusių iki 3 tūkst. eurų).

Įspėjamojo streiko trukmė ilgėja iki 4 valandų (vietoj dviejų valandų). Šalims nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, jas nustatys teismas. Be to, tris mėnesius po streiko negalės blogėti streikavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos.

Mažėja leistinas greitis

Nuo sekmadienio, lapkričio 1-osios, iki kovo pabaigos automagistralėse ir greitkeliuose didžiausias leistinas važiavimo greitis mažėja iki 110 km/val.

Toks greičio ribojimas lengviesiems automobiliams, motociklams, triračiams ir krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3,5 tonos, galios iki kovo 31 dienos.

Kituose keliuose maksimalus leistinas greitis nesikeičia – keliuose su asfalto ar betono danga jis išlieka 90 km/val., kituose keliuose – 70 km/val.

Kaip pranešė valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Kauno ir Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo Garliavos iki Marijampolės veikia dinaminė greičio valdymo sistema, todėl esant palankioms sąlygoms gali būti leidžiama važiuoti ir didesniu greičiu.

Praėjusį žiemos sezoną šiuose ruožuose, esant palankioms eismo ir oro sąlygoms, buvo leidžiama važiuoti iki 130 km/val. greičiu.

Šį savaitgalį keliuose bus daugiau automobilių ir pėsčiųjų, o trumpėjančios dienos ir permainingi orai pareikalaus dar daugiau atidumo.

„Vėlinių savaitgalį daugelis mūsų leisimės į keliones po visą Lietuvą. Tai taip pat metas, kai pajuntame, kokia brangi yra žmogaus gyvybė. Šį savaitgalį keliuose bus daugiau automobilių ir pėsčiųjų, o trumpėjančios dienos ir permainingi orai pareikalaus dar daugiau atidumo“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Via Lietuva“ taip pat primena, kad nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31 dienos draudžiama važinėti automobiliais su vasarinėmis padangomis. Žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai.

Nuo lapkričio 1-osios iki balandžio 10-osios taip pat leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Jas naudojantys vairuotojai privalo automobilio gale pritvirtinti nustatytą skiriamąjį ženklą.

Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui, keliuose prognozuojami didesni transporto srautai, ypač kapinių prieigose.

Vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones, pasilikti daugiau laiko, laikytis saugaus atstumo ir pasirinkti oro bei eismo sąlygas atitinkantį greitį.

Keičiasi šviesoforų veikimo tvarka

Nuo sekmadienio, lapkričio 1-osios, norintys įgyti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius privalės išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą, taip pat įsigalioja ir nauja šviesoforų veikimo tvarka.

Pagal Seimo priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones bus galima įgyti nuo 16 metų, o ne nuo 15 metų, kaip buvo iki šiol.

Iki šiol norintiems vairuoti šias transporto priemones pakako išlaikyti teorijos egzaminą, praktinių vairavimo įgūdžių patikrinimas nebuvo privalomas.

Pataisų rengėjų teigimu, šiais pakeitimais siekiama užtikrinti didesnį jaunų vairuotojų saugumą ir atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pagal galiojančią tvarką administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus taikoma asmenims nuo 16 metų, todėl jaunesniems mopedų ir lengvųjų keturračių vairuotojams administracinės nuobaudos negalėjo būti skiriamos.

Taip pat nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje suvienodinama žalio mirksinčio šviesoforo signalo tvarka.

Pagal susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymą, prieš įsijungiant geltonam signalui žalias šviesoforo signalas turės mirksėti paskutines 2–4 sekundes, vieną kartą per sekundę.

Iki šiol vienose sankryžose žalias signalas mirksėdavo, o kitose iškart persijungdavo į geltoną. Naująja tvarka siekiama užtikrinti, kad vairuotojai būtų iš anksto perspėjami apie artėjantį signalo pasikeitimą.

Naujovės sveikatos srityje

Nuo sekmadienio Lietuvoje įsigalioja sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai, apimantys inovatyvių vaistų gamybą, slaugytojų darbą, gydytojų konsultacijas.

Nuo lapkričio 1-osios pagal gydytojo paskyrimą konkretiems pacientams gali būti gaminami ne tik ląstelių terapijos ar audinių inžinerijos, bet ir genų terapijos vaistai. Iki šiol Lietuvoje tokių vaistų gamyba nebuvo leidžiama, net jei gydymo įstaiga turėjo tam reikalingą kompetenciją ir technines galimybes.

Tuo metu skubiosios medicinos pagalbos skyriuose išplėstinės praktikos slaugytojai gali patys apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tikisi, kad šis pokytis leis gydytojams visą dėmesį skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.

Pacientai taip pat gali skubos tvarka gauti akių ligų gydytojo konsultaciją, jei jiems to reikės dėl ženkliai padidėjusio akispūdžio ar staigaus regos pablogėjimo, taip pat dėl infekcinių uždegimų, patikrai dėl naujagimių retinopatijos bei kitais skubiais atvejais.

Skubos atvejais pas oftalmologą pacientai turi patekti ne vėliau kaip per 14 dienų.

Cukriniu diabetu sergantiems suaugusiems pacientams, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti gydytojo oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos, dalis oftalmologinių paslaugų gali būti suteikiamos nuotoliniu būdu.

Paslaugą pacientas gali gauti apsilankęs pas savo šeimos gydytoją, kuris atliks akies dugno nuotrauką ir nuotoliniu būdu ją perduos gydytojui oftalmologui įvertinti.

Taip pat nuo sekmadienio įsigalioja pokyčiai, kurie numato, kad jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančius vaikus gydytojas vaikų reumatologas turi apžiūrėti kartą per 3–6 mėnesius, jeigu liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui taikomas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais.

Kai liga yra mažai aktyvi ir ligą modifikuojantys vaistai netaikomi, vaiko būklė bus tikrinama kas 6–12 mėnesių.

Iki šiol atskiro šios grupės pacientų stebėjimo reglamentavimo nebuvo – gydytojai vaikų sveikatos būklę stebėdavo individualiai.

Suvaržymai užsieniečiams

Nuo sekmadienio, lapkričio 1-osios, dalis užsieniečių nebegalės Lietuvoje pateikti prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi darbo ar bakalauro studijų pagrindu.

Pagal įsigaliojančias įstatymo pataisas, ši tvarka bus taikoma užsieniečiams, atvykusiems su Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės išduota Šengeno viza arba kitos valstybės nacionaline viza.

Kaip pranešė Migracijos departamentas, pagal įsigaliojančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, tokius prašymus Lietuvoje galės pateikti tik užsieniečiai, turintys galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, Lietuvos išduotą nacionalinę vizą, kitos Europos Sąjungos ar Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi arba teisę Lietuvoje būti be vizos.

Kiti užsieniečiai dėl leidimo laikinai gyventi darbo ar bakalauro studijų pagrindu turės kreiptis į išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ centrus.

Migracijos departamento teigimu, naujoji tvarka nebus taikoma aukštos kvalifikacijos darbą Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams – jų prašymai ir toliau bus priimami įprasta tvarka, teisėtai esant Lietuvoje.

Taip pat nesikeičia prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimo tvarka. Tokį prašymą užsienietis galės pateikti turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, jeigu iki jo galiojimo pabaigos liko ne daugiau kaip šeši mėnesiai.

Baltarusijos piliečiai prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galės pateikti „VFS Global“ padaliniuose Armėnijoje ir Sakartvele.

Įpareigojimai ryšio operatoriams

Nuo lapkričio 1-osios ryšio paslaugų tiekėjai privalo nedelsdami informuoti vartotojus apie nežymius paslaugų sutrikimus, o apie didelio masto – operatyviai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT).

Apie didelio masto ryšio paslaugų sutrikimą tarnyba turi būti informuojama ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo nustatymo, o apie gedimo pašalinimą – ne vėliau kaip per 1 valandą.

„Sutrikus ryšiui gyventojams ir verslui svarbu žinoti, kas vyksta ir kada galima tikėtis paslaugos atkūrimo. Nauja tvarka nustato aiškesnę pareigą ryšio paslaugų teikėjams operatyviai informuoti tiek vartotojus, tiek RRT – tai leis greičiau turėti informaciją apie didesnio masto nutrūkimus ir jų pašalinimą“, – pranešime cituojama RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Keičiasi ir informavimo apie planinius tinklo darbus tvarka. Dėl planuojamų darbų kilus rizikai nutraukti paslaugų teikimą ne mažiau kaip 1 proc. ryšio tinklo vartotojų, apie tokius darbus vartotojai ir RRT turės būti informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

RRT taryba naujus reikalavimus ryšio paslaugų teikėjams patvirtino liepos viduryje. 

Papildomi techniniai reikalavimai, susiję su nepertraukiamu ryšio paslaugų teikimu, įsigalios 2028 metų rugpjūčio 1 dieną.

Naujas 2 eurų mokestis prekėms

Lapkričio 1-ąją įsigalioja naujas 2 eurų muitinės administravimo mokestis iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių importuojamoms prekėms.

Mokestis bus taikomas gyventojų įsigytoms prekėms iš tokių šalių kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ar Jungtinė Karalystė. Jis bus taikomas nepriklausomai nuo prekių vertės, įskaitant ir pirkinius, kurių vertė viršija 150 eurų. 

„2 eurų mokestis bus taikomas ne visai siuntai, o kiekvienai atskirai muitinės deklaracijoje nurodytai prekių kategorijai. Pavyzdžiui, užsisakius trejas kelnes, bus taikomas vienas 2 eurų mokestis. Tačiau jei vienu užsakymu įsigysite kelnes, telefono dėklą ir marškinėlius, mokestis sieks 6 eurus, nes šios prekės priklauso trims skirtingoms prekių kategorijoms“, – pranešime cituojamas bendrovės „Omniva“ komandos vadovas Lietuvoje Tadas Drunga.

Lietuvoje klientams „Omniva“ pristatomų siuntų gavėjams patiems atlikti muitinės formalumų nereikės – jais bus pasirūpinta siuntos pristatymo proceso metu. 

Bendrovė taip pat pažymi, kad dėl naujojo mokesčio įsigaliojimo klientams nereikės atlikti papildomų veiksmų.

ELTA primena, kad taikyti naują 2 eurų muitinės administravimo mokestį rugsėjo viduryje nusprendė Europos Komisija (EK). Nuspręsta, kad mokestį turės mokėti ne Europos vartotojai, o internetinės prekybos platformos. Jį surinks nacionalinės institucijos.

Naujosios taisyklės palies tokius internetinės prekybos milžinus kaip „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“.

ES tikisi, kad mokestis padės suvaldyti didžiulį į bloką patenkančių mažos vertės siuntų srautą.

ES valstybių narių duomenimis, pernai Europos šalių muitinės apdorojo apie 6 mlrd. siuntų iš internetinių prekybininkų, o 90 proc. jų atkeliavo į ES iš Kinijos.

Mokesčiu siekiama padengti didėjančias išlaidas, susijusias su augančiu nedidelių e. prekybos siuntų skaičiumi, įskaitant importuojamų prekių patikrą.