Kaunas: krašto apsaugos sistemoje siekiama plačiau naudoti dirbtinį intelektą

Apie tai ministras kalbėjo penktajame Nacionaliniame kibernetinio saugumo ir atsparumo forume, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Norime pradėti plačiau naudoti dirbtinio intelekto įrankius ten, kur jie iš tiesų gali padėti“, – sakė R. Kaunas.

Pasak ministro, DI įrankiai galėtų būti pasitelkiami automatizuojant pasikartojančias užduotis, mažinant administracinę naštą darbuotojams ir gerinant duomenų valdymą.

Siekiant užtikrinti informacijos saugumą, dirbtinio intelekto naudojimui krašto apsaugos sistemoje numatoma taikyti vadinamąjį „šviesoforo“ principą.

Pagal jį informacija būtų skirstoma į tris kategorijas: žalią, apimančią duomenis, kuriuos būtų leidžiama apdoroti DI įrankiais, geltoną, kuriai būtų taikomi papildomi apribojimai, ir raudoną, apimančią jautrius duomenis, kuriems reikėtų uždarų ir saugių technologinių sprendimų.

Ministras taip pat siekia modernizuoti ministerijos informacines sistemas, kad svarbiausi veiklos rodikliai, vykdomi projektai ir jų pažanga būtų matomi vienoje vietoje.

Forume R. Kaunas taip pat pristatė kibernetinio šaukimo idėją, kuria siekiama į valstybės gynybą įtraukti daugiau informacinių technologijų, programavimo, sistemų administravimo ir kibernetinio saugumo specialistų.

Anot ministro, šių specialistų kompetencijos galėtų būti panaudojamos ir tais atvejais, kai žmogus dėl sveikatos ar kitų aplinkybių negali atlikti įprastos karinės tarnybos.

Vis dėlto konkrečios tokios tarnybos galimybės dar turės būti įvertintos kartu su kariuomenės specialistais.

R. Kauno teigimu, technologijų integracija taip pat svarbi kuriant bendrą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri sujungtų radarų, kamerų, akustinių ir kitų jutiklių duomenis.

Pasak ministro, šiuolaikinėje oro gynyboje svarbu ne tik aptikti objektą, bet ir kuo greičiau nustatyti, kas skrenda, įvertinti galimą grėsmę bei priimti sprendimą dėl reagavimo.

Ateityje siekiama į bendrą sistemą integruoti aptikimo ir poveikio priemones bei automatizuoti dalį procesų. Prie šio projekto kviečiamas prisidėti ir Lietuvos technologijų verslas.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad technologijų plėtra dažnai yra spartesnė už valstybės institucijų viešųjų pirkimų procesus.

„Kartais įsigyjamas daiktas jau pradeda senti dar nepasibaigus pirkimo procesui“, – sakė R. Kaunas.

Jo teigimu, būtina ieškoti geresnės pusiausvyros tarp reguliavimo, skaidrumo ir veikimo greičio.

Ministras pabrėžė, kad krašto apsaugos sistemos skaitmenizavimas yra vienas jo prioritetų, o technologiniai pokyčiai turėtų padėti mažinti administracinę naštą, stiprinti gynybinius pajėgumus ir greičiau priimti sprendimus.