Dienos rūpestis

Kaupti lėšas - privaloma

Daugiabučių namų gyventojai privalo kaupti lėšas gyvenamiesiems pastatams atnaujinti.

„Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti“, - citavo Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 punktą Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė.

Tačiau, pasak jos, kituose teisės aktuose - liberalesnės formuluotės. Namų gyventojų susirinkimams palikta apsispręsti, ar rinkti kaupiamąsias lėšas.

„Buvo manoma, kad žmonės bus sąmoningi ir patys nuspręs, kad reikia rūpintis savo turtu. Tačiau daugelis gyventojų šios prievolės nesuprato“, - pasakojo vedėja.

Anot jos, ministerija rengia teisės aktų pataisas, kurios atitiks Civilinio kodekso straipsnį, reglamentuojantį, jog kaupti lėšas didesniems namų remontams privaloma.

Vedėjos nuomone, namų priežiūrai gyventojai išleidžia per mažai pinigų, mokesčius esą po truputį reikia didinti. Valdininkė sakė, kad bus parengta metodika, kiek gyventojams reikės sukaupti lėšų būstų remontams. „Tarifas priklausys nuo namo būklės, statybos metų“, - teigė vedėja.

Kol ministerija ruošia teisės aktų pataisas, Klaipėdoje nuolat vyksta nesusipratimai dėl namų remonto tarp gyventojų ir jų būstų prižiūrėtojų - namų valdų.

Žmonėms neaišku, ar teisėtai namų valdos renka pinigus už didesnius remontus. Kodėl būstų administratoriai nusprendžia remontuoti pastatus be gyventojų sutikimo? Kodėl dar prieš remontą administratoriai renka lėšas?

Pasak miesto savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, jei name nerenkamos kaupiamosios lėšos, tai pastato prižiūrėtojai gali už gyventojus nuspręsti, kad statinį reikia remontuoti dėl avarijos grėsmės.

„Prieš tai būsto administratorius turi sukviesti visuotinį namo susirinkimą. Jei daugiau nei 50 procentų gyventojų nesusirinko arba susirinkę butų savininkai nusprendė, kad remonto nereikia ir lėšos nebus renkamos, tada namo prižiūrėtojai turi raštu pasiklausti, ar remontas reikalingas. Jei ir tada gautas neigiamas atsakymas, būsto administratorius pats gali nuspręsti likviduoti avarijos grėsmę ir surinkti iš gyventojų pinigus pagal atliktų darbų faktines išlaidas“, - paaiškino G.Pocius.

Anot vedėjo, administratoriai, gavę gyventojų sutikimą remontuoti namą, gali lėšas rinkti ir iš anksto.

„Namų prižiūrėtojai turi parinkti rangovą konkurso būdu ir pasirašyti sutartį, todėl iš anksto yra žinomos faktinės remonto išlaidos. Be to, butų savininkams iš anksto kaupti lėšas - patogiau. Juk lengviau tūkstantį litų surinkti per metus laiko nei užmokėti iš karto“, - teigė vedėjas.