Iš Kazachstano į Lietuvą per Malaiziją | KaunoDiena.lt

IŠ KAZACHSTANO Į LIETUVĄ PER MALAIZIJĄ

  • 9

Palikusi savo gimtąjį miestą Kazachstane dėl bakalauro studijų Malaizijoje, Amina Dautova magistro laipsnio nusprendė siekti Europoje. Šiandien Kauno technologijos universiteto (KTU) architektūros magistro programos absolventė džiaugiasi savo pasirinkimu, Lietuvoje sutiktais žmonėmis ir galimybe profesinės patirties įgyti būtent čia.

Kitoks požiūris

„Europos aukštųjų mokyklų požiūris į studijas yra visiškai kitoks nei Azijos“, – teigia Amina.

Prisimindama, kaip pasirinko Lietuvą, mergina pasakoja, kad besidomint tolimesniu išsilavinimu svarbiausias kriterijus jai buvo studijos anglų kalba. „Turėjau kelis variantus, tačiau KTU ne tik atitiko šį aspektą, bet ir turėjo įdomią architektūros magistro studijų programą. Ji patraukė mano dėmesį“, – pasakoja alumnė.

Pasak jos, studijos padėjo naujai pažvelgti į architektūros sritį, pamatyti skirtingus pastatų statybos aspektus ir suteikė įvairias dalyvavimo projektuose galimybes, todėl jaunoji profesionalė džiaugiasi savo pasirinkimu.

Karjeros pradžia

Šiuo metu Amina dirba aplinkos inžinerijos sprendimus teikiančioje įmonėje „CSD Engineers“, kurioje ji atsakinga už statinio informacinį modeliavimą (BIM) ir skaitmeninių paslaugų teikimą savo komandai.

Pagrindinės jos skyriaus funkcijos – kurti projektų virtualiosios realybės, esamų ar būsimų pastatų trimačius modelius.

„Labiausiai šiame darbe man patinka užduočių ir atsakomybių įvairovė. Kiekvieną dieną išmokstu vis ko nors naujo“, – neslepia absolventė.

Trūksta: KTU absolventė labiausiai pasiilgsta šeimos, draugų, kazachų virtuvės ir, žinoma, kalnų. / A. Dautovos asmeninio archyvo nuotr.

Amina džiaugiasi, kad dirbti įmonėje padeda ir studijose KTU įgyti įgūdžiai – darbas su skirtingomis programomis ir įgytos žinios apie naująsias technologijas, jų integravimą į dabartines statybas ir pritaikymą istorinės architektūros išsaugojimui. Jos teigimu, būtent tai jai labiausiai praverčia dabartinėse pareigose.

Prisimindama savo karjeros pradžią Lietuvoje, mergina sako, kad universiteto baigimas ir darbo paieškos pirmosios COVID-19 bangos laikotarpiu buvo nelengvi etapai.

„Kurį laiką dirbau kaip laisvai samdoma darbuotoja, tačiau vėliau radau inžinerijos įmonę, kuri susidomėjo mano įgūdžiais ir norėjo pabandyti įtraukti architektę į savo komandą ir darbo procesus“, – pasakoja Amina.

Dar vienas iššūkis, su kuriuo teko susidurti – darbo vizos Lietuvoje gavimas. Nors daugelis įmonių nepakankamai informuotos apie vizų išdavimo tvarką, Amina patikina, kad tai nėra neišsprendžiama užduotis, o didesnės įmonės turi daug patirties įdarbinant užsieniečius.

„Daugelis mano, kad įsidarbinant Lietuvoje didžiausia kliūtimi gali tapti kalba. Tačiau didelės įmonės dažniausiai reikalauja anglų, o ne lietuvių kalbos, todėl tai viską palengvina“, – apie savo karjeros pradžią pasakoja ji.

A. Dautovos asmeninio archyvo nuotr.

Neigia stereotipus

Baigusi studijas, Amina nusprendė likti Lietuvoje: „Norėjau susipažinti su šalimi ir visomis jos teikiamomis galimybėmis.“

Jaunoji specialistė prisipažįsta, kad Lietuvoje jai labiausiai patinka du dalykai – žmonės ir vasara. Nepaisant paplitusių stereotipų, kad lietuviai yra šalti ir santūrūs, Amina tikina, kad jie labai draugiški, malonūs ir linksmi žmonės. Ir priduria: „Tik reikia juos geriau pažinti.“

Kitaip nei Lietuvoje, Kazachstane nereikia laukti vasaros, kad sulauktum gero oro – Aminos gimtajame krašte saulė šviečia net žiemą. Tačiau Lietuvoje vasara – visai kitokia. „Žalumos, ežerų, festivalių ir kitos veiklos gausa šiuo sezonu mane labai žavi“, – sako Amina.

Europos aukštųjų mokyklų požiūris į studijas yra visiškai kitoks nei Azijos.

Tačiau šiluma – ne vienintelis aspektas, kurio ji pasigenda naujuose namuose.

„Šeima, draugai, kazachų virtuvė ir, žinoma, kalnai. Mano gimtajame mieste Almatoje rasite Šveicariją primenantį kalnų kraštovaizdį, man asmeniškai, tai – geriausia miesto dalis“, – sako architektūros absolventė.

Abi šalys – Lietuva ir Kazachstanas – buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Amina pripažįsta, kad iš okupacijos metų likusių panašumų vis dar yra.

„Maisto produktai parduotuvėse, animaciniai filmai, kuriuos žmonės žiūrėjo augdami, turgavietės ir kai kurių vietovių architektūra, ypač gyvenamųjų namų kvartalai, yra labai panašūs“, – teigia Amina.

Nors ir pasiilgusi gimtosios šalies, Amina džiaugiasi savo gyvenimu Lietuvoje – draugais, susikurta rutina, tobulėjimo galimybėmis. „Kol kas mano planas – pasilikti čia kuo ilgiau“, – atskleidžia mergina.

Žmonėms iš kitų šalių, ieškantiems darbo Lietuvoje, ji turi vieną patarimą – nenusivilti neigiamais atsakymais ir bandyti toliau.

„Nebijokite persikelti į kitą šalį. Iš pradžių bus sunku, bet nauja patirtis ir nuotykiai bus to verti“, – drąsina A. Dautova, architektūros absolventė iš Kazachstano.

GALERIJA

  • Iš Kazachstano į Lietuvą per Malaiziją
  • Iš Kazachstano į Lietuvą per Malaiziją
A. Dautovos asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (9)

Отец.

Для тех завистников кто только сидит на диване и ничего не делает. Это моя дочь и я рад за неё. Все что в жизни мои дочери делают они делают сами и добиваються всего тоже сами. Я не богатый человек, но в один год я понял что будущее мои дети должны делать там где им хочется. Я рад что меня поддержали жена и все родные,рад и горд за своих детей.

horse meat

pas mus ir taip mazai arkliu belike-vyt lauk

nereiketu

lyginti Lietuvos su Kazachstanu, nes visus purto prisiminus "bendra tevyne" per prievarta
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS