Kazys Vaišvila tiki darbu ir sėkme

Šeštadienio pokalbis apie pasikeitusią Klaipėdą ir naujų galimybių laiką

Pokario vaikas - 57 metų Kazys Vaišvila – savo patirtį mėgsta papildyti pamėgtomis istorinėmis knygomis. Jų puslapiai, taip pat vyro rankomis statyta Klaipėda kasdien patvirtina jo esminę gyvenimo nuostatą.

„Turime išnaudoti naujų galimybių laiką ir ne norais, bet darbais siekti savo tikslo“, - tikino ilgametis statybininkas, dabar verslininkas bei Klaipėdos savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas K.Vaišvila.

Miestas pasikeitė

- Kone kiekvienas žingsnis Klaipėdoje yra susijęs su Jūsų darbo karjera. Ar po studijų įgyta statybininko inžinieriaus specialybė buvo Jūsų vaikystės svajonė?

- Gyvenimas kupinas paradoksų – nuo mažens nenorėjau būti nei statybininkas, nei jūrininkas. Bet išėjo kitaip, ir dėl to nesigailiu.

Mūsų šeima nelengvai gyveno. Tėvas dirbo staliumi, mama – „Trinyčiuose“, namuose augome trys sūnūs. Paklausiau tėvo, kuris man patarė: „Eisi į statybą – turėsi darbo“.

Išbandžiau visas šio darbo pakopas: buvau meistras, darbų vykdytojas, valdybos viršininkas, statybos tresto valdytojo pavaduotojas. Po to mane pakvietė dirbti Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, atkūrus nepriklausomybę – vicemeru. Nors dabar turiu savo verslą, nuo miesto problemų nesu atitrūkęs – vadovauju Klaipėdos savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetui.

- Esate gyvas liudininkas, kaip keitėsi miesto veidas.

- Permainos yra didžiulės... Gimiau ir augau Jurginų gatvėje. Pamenu, kad tuomet Klaipėda baigėsi ties senuoju, dar vadintu čigonų, turgumi. Už jo plytėjo laukai. Kai nutiesė Taikos prospektą, tuomet aš, dar vaikas, stebėjausi, kam bus reikalinga tokia plati gatvė.

Klaipėda išsiplėtė, pagražėjo. Neneigsiu, jog man malonu, kad prisidėjau statant gyvenamuosius rajonus, įstaigas ar įmones – Duonos, Dailės, Kartono kombinatus...Visko neišvardysi. Klaipėdiečių statybininkų pastatų yra ir Kretingoje, Neringoje, Vilniuje. Netgi Smolenske.

Atkaklūs laimi

- Jau daugiau nei dešimt metų sukatės šeimos versle.

- Dirbu firmoje, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Rusijoje prekiaujančioje specializuotais vandens ir dujų pramoniniais įrenginiais.

- Jums sekasi. Tačiau aplinkui yra nemažai žmonių, įsitikinusių, jog mūsų šalyje verslą plėtoti trukdo nepalankios sąlygos.

- Žinau labai paprastą tiesą: jeigu žmogus atkakliai siekia tikslo, jis būtinai laimės. Dirbk – ir turėsi! Neseniai vienoje knygoje perskaičiau, jog įmanoma tapti milijonieriumi. Be žinių, atkaklumo, dar reikia visų savo galimybių koncentracijos, dirbant po keliolika valandų per parą.

- Kiek trunka Jūsų darbo diena?

- Devynias ar dešimt valandų. Bet versle aš – nebe naujokas. Pirmuosius žingsnius žengiantys tegul nebijo startui užsidirbti Airijoje ar Jungtinėse Valstijose.

- Jūsų negąsdina emigracijos mastai?

- Negąsdina, nes tikiu, kad dauguma išvykusiųjų sugrįš į Lietuvą. Ir šitas procesas jau prasidėjo. Pamenu, prieš dvejus metus vienoje diskusijoje prognozavau, kad dėl darbuotojų stokos mūsų darbdaviai pradės kelti atlyginimus. Taip ir įvyko. Keli mano pažįstami iš Amerikos jau sugrįžo. Nelengva svetimoje aplinkoje. Esu Jungtinėse Valstijose pas gimines buvęs ne kartą. Aiškiai suvokiau – tai ne mūsų, lietuviška, aplinka. Joje įsitvirtinti ir jaustis natūraliai – ne kiekvienam duota.

Džiugina šeima

- Ar likimas davė daug artimų žmonių?

- Pirmąkart jaunas vedžiau, tad per abi santuokas turiu tris vaikus ir tris vaikaičius. Daugiausiai laiko praleidžiu su savo jauniausiuoju sūnumi Luku, kurį žmona Birutė pagimdė būdama 39 metų.

Trylikametis Lukas – itin komunikabilus, randantis bendrą kalbą ir su vyresnio amžiaus žmonėmis. Dažnai pagalvoju, kad jis labiau vykęs už mane. Jam viskas rūpi. Yra Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių tarybos narys, krepšininkas, muzikuoja, dainuoja, domisi statyba, Dailės mokykloje mokosi architektūros pagrindų. Gal tęs, nors kiek ir kitaip, mano kelią.

- Laiko randate ir altruistinei visuomeninei veiklai. Esate uostamiesčio ROTARY klubo narys, liepą tapsite klubo prezidentu. Kam Jums šita papildoma veikla?

- Jei turi, reikia dalintis su kitais. Pasaulinis ROTARY judėjimas jungia 1mln. 200 tūkst. narių – verslininkų, mokytojų, gydytojų, kitų profesijų atstovus. Kasmet kiekvienas mokame 400 litų nario mokestį ir surinktus pinigus skiriame sergantiems tuberkulioze bei kitomis ligomis, taip pat neįgaliesiems, našlaičiams, studentams.

Pagauk ir paleisk

- Kaip ilsitės? Kas Jums atgaiva?

- Patinka slidinėti kalnuose, dviračiu aplankyti gražiausias krašto vietas. Dar žvejys esu.

- Ar tikras? Tuomet gal ką nors pameluokite...

- Iki tikro žvejo melagio man toloka, nes ypatingu laimikiu negaliu pasigirti. Žvejoju prie Nemuno ir prie Kuršių marių, tačiau didžiausią įspūdį paliko mano žvynuotosios augintinės.

Prie mūsų šeimos namo buvo daubos. Padariau tvenkinį, jame priveisiau žuvų, Kintuose nupirkęs per 200 karpių, lydekų, baltųjų amūrų. Kai ateidavau prie tvenkinio pamaitinti, puldavo visas žuvų tuntas. Atrodydavo, kad visas tvenkinys verda. Neužmirštamas vaizdas. Niekam neleisdavau jų gaudyti maistui. „Pagauk, pabučiuok ir paleisk. Jei norite pietums žuvies, važiuokite į prekybos centrą ir nusipirkite“, - sakydavau žvejams.

Gaila, bet mano augintinės neatlaikė šios itin šaltos žiemos. Gal deguonies pritrūko. Užkasiau apie 300 kilogramų...

Skaito ir lygina

- Dar esate knygų mėgėjas.

- Man, pokario vaikui, įdomios istorinės knygos. Skaitau, lyginu ir darau išvadą, kad mes gyvename labai geru laiku. Tačiau ne visi tai įvertiname. O juk būta žmonių, po du karus išgyvenusių. Kiek lietuvių, jų artimųjų buvo suluošinta, ištremta. O štai dabar daug kas aimanuoja, kad sunku gyventi, nors gatvėse automobiliai nebesutelpa. Dar gyva ir sovietmečio nostalgija...Neva tada geriau buvo gyventi. Bet turbūt užmiršome, kad sovietmečiu užsienis buvo draudžiama zona, o kava ar marinuoti agurkėliai - prabanga.

Dabar visko galima turėti, kaip ir laisvai keliauti po pasaulį. Ne verkšlenti reikia, o dirbti, tobulėti. Šiandien šaltkalvis, kurio rankose darbas tirpsta, uždirba ir 6 tūkstančius litų. Dabar – naujų galimybių laikas. Svarbu jo nepramiegoti.