„Diskusijose paaiškėjo, kad buvusiose bunkerių vietose, kurios patenka į saugomą teritoriją, pirmiausia reikėtų atlikti tyrinėjimus, norint daryti kokius veiksmus“, – rašoma penktadienį savivaldybės išplatintame pranešime.

„Tad vietoje apžiūrėjus miško teritoriją, nutarta ieškoti galimybių bunkerį įrengti netoli esančio paminklo. Ir šis bunkeris, visų nuomone, turėtų atlikti šviečiamąją-edukacinę misiją“, – teigia savivaldybė.

Su iniciatyva įrengti partizanų stovyklos bunkerį į savivaldybę kreipėsi Krakių seniūnija, šis klausimas svarstymas istorinės atminties Kėdainių rajone skirtos darbo grupės posėdžiuose.

Pernai gruodį, minint Pušynės mūšio 80-metį, atidengtas skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklas partizanams Paliepių-Pušynės miške Kėdainių rajone.

Ši vieta įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

1944 metais Šilainių ir Pagynėvės kaimų apylinkių Pušynės (Paliepių) ir gretimuose miškuose buvo įsikūręs didelis, apie 300 vyrų partizanų junginys, jam vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius. Pagrindinėje partizanų stovykloje dabartiniame 83 miško kvartale buvo apie 13 mažesnių ir didesnių įvairios paskirties slėptuvių-bunkerių, įrengti gynybiniai įtvirtinimai.

1944-ųjų gruodžio 16-ąją šiame miške vykusiame mūšyje su NKVD kariais žuvo 14, kitais duomenimis, – nuo 23 iki 26 partizanų.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.