KEMPERIŲ KOMPANIJA GRIAUNA ATOSTOGAS: KARČIOS KLIENTŲ PATIRTYS

Bendrovės „Campheads“ reklama „Keliuose kaip namuose“ patikėję ir atostogas kemperiu kelyje pasirinkę klientai dalijasi skaudžiomis patirtimis apie sugadintas atostogas ir prarastus pinigus.

Vienodos pasakos

„Iš Vilniaus į Kauną atvažiavome su daiktais pasiruošę kelionei. Vartai uždaryti, nieko nėra. Maždaug po valandos atvažiavo bendrovės atstovai ir ėmė aiškinti, kad kemperį atveš į Vilnių. Vėliau direktorė išrašė skolos lapelius, tačiau jų galiojimas jau baigėsi, bet nieko negrąžino“, – pasakojo Egidijus (pavardė redakcijai žinoma). Jis su šeima taip ir neišvyko į planuotą kelionę.

Avansą už kemperio nuomą atostogoms Egidijus pasakojo pervedęs į bendrovės „Campheads“ sąskaitą šių metų gegužę. Tuo metu dar nebuvo jokių pranešimų apie nesąžiningą įmonės veiklą, todėl, likus kelioms dienoms iki kelionės pradžios, pervedė ir likusią sumą. Iš viso 1,9 tūkst. eurų. Egidijus neatgavo nė cento, o ilgai planuota atostogų kelionė kemperiu nuplaukė.

Kone identiškai sugadintas atostogas minėjo ir Nerijus. Liepos pabaigoje planuotai kelionei kemperiu 700 eurų avansą pervedė gegužę. Likus savaitei iki kelionės Nerijus susisiekė su bendrovės „Campheads“ direktore. Tuo metu viešumoje jau buvo žinučių apie tai, kad bendrovė ne visada įvykdo savo įsipareigojimus. Tačiau direktorė nuramino, kad kemperis iš kitos kelionės grįžta šeštadienį, todėl sekmadienį vakare jis bus paruoštas ir Nerijus galės jį paimti.

Sekmadienį direktorės kalba jau pasikeitė, prasidėjo pasakos apie tai, kad kemperis negrįžta laiku, tad paruoštas bus tik pirmadienį. „Mums pirmadienį jau būtinai reikėjo išvykti, nes turėjome nusipirkę suplanuotos kelionės į Norvegiją kelto bilietus. Sekmadienį vakare rašiau jai, kad praneštų, jei kemperio nėra, nes dar galėsiu atšaukti kelto bilietus ir bus mažiau nuostolių, bet ji nuramino, kad kemperis bus“, – Nerijus vis dar tikėjosi, kad planai nesugrius.

Tačiau iš Vilniaus atvykę į Giraitėje esančią bendrovės „Campheads“ aikštelę, čia rado tik direktorę. Aikštelėje nebuvo nė vieno kemperio. Nors direktorė pasakojo istoriją apie Varšuvoje šiuo metu esantį kemperį, bet Nerijaus šeima nepatikėjo. „Paprašėme grąžinti sumokėtą avansą ir kompensuoti kelto keitimo mokestį – apie 300 eurų. Tada galėtume išvažiuoti viena diena vėliau. Ji pasirašė garantinį raštą. Kai per žadėtas dvi valandas nesulaukėme pinigų, supratome buvę apgauti“, – pasakojo Nerijus.

Šeima vis dėlto išvyko į Norvegiją savo automobiliu, teko keisti planus, išmesti dalį pasiruošto maisto, keisti numatytą kelionės planą. Nerijaus žmona socialiniuose tinkluose parašė atsiliepimą apie aferistų kontorą. Tai paskatino bendrovės „Campheads“ direktorę susisiekti su apgautais klientais. Po aibės priekaištų, kaip jie kenkia „Campheads“ veiklai, direktorė ne iš įmonės sąskaitos per kelis kartus pervedė 350 eurų.

Vaizdas: kai „Kauno diena“ lankėsi Giraitėje esančioje „Campheads“ aikštelėje, čia nebuvo nė vieno kemperio. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Padėjo konkurentai

Pirmas kritiškas atsiliepimas apie bendrovę „Campheads“ rekvizitai.lt parašytas šių metų balandį. „Aptarnavimas pradžioje buvo malonus ir rūpestingas. Tačiau būkite atsargūs ir tikrinkite dokumentus. Gavome kemperį be civilinės atsakomybės draudimo. Nė į galvą nešovė patikrinti. Po pusmečio gavau baudą už važinėjimą be draudimo, nors sutartyje numatyta, kad kemperis pateiktas tvarkingas ir su visais reikiamais dokumentais“, – baudą kemperio nuomininkui teko susimokėti pačiam, o pažadai kompensuoti nuostolius liko meištesėti.

Pirmieji įspėjimai apie galimai nesąžiningą įmonės veiklą pasirodė birželio viduryje. Tiesa, tarp įspėjimų neturėti reikalų su „Campheads“ yra ir gerų, kompanijos veiklą giriančių atsiliepimų.

„Mes labai ilgai negavome sutarties, bet blogų atsiliepimų nebuvo, tad laukėme, todėl pinigus už kelionę, apie 1 tūkst. eurų, pervedėme prieš pat planuotą išvyką. Poniai direktorei paskambinau pati. Tačiau pažadas kemperį pasiimti kelionės išvakarėse staiga pasikeitė“, – savo patirtimi dalijosi Ieva (pavardė redakcijai žinoma).

Direktorė Ievai nurodė, kad kemperis užstrigęs Lenkijoje. Viskas persikėlė į kitos dienos rytą. Ryte direktorė jau ėmė aiškinti, kad kemperis šiuo metu valomas, o po kelių valandų pranešė blogą ir gerą žinią.

„Gera žinia buvo tokia, kad kemperį kitomis dienomis galime pasiimti bet kokiam laikui už tą pačią sumą, kokia jau yra pervesta. Bloga žinia ta, kad šiandien neišvažiuosime. Buvo Joninių diena, todėl kiti variantai atpuolė. Direktorė pažadėjo grąžinti pinigus ir kaip kompensaciją pervesti 500 eurų per dvi valandas, tačiau jokie pinigai pervesti nebuvo“, – Ieva su draugais pasinaudojo „Cempheads“ konkurentų paslaugomis ir pasimėgavo suplanuotomis atostogomis.

Atkaklumas ir kantrybė lėmė, kad pinigus, pervestus į bendrovės „Campheads“ sąskaitą, pasisekė susigrąžinti. Ieva pasakojo nuolat skambinusi „Campheads“ direktorei. Per tas dešimtis skambučių prisiklausiusi labai graudžių direktorės istorijų, apie tai, kaip konkurentai jai nori pakenkti, kaip neturi pinigų sumokėti už dukrelės privatų darželį, apie vyrus, sėkmes ir nesėkmes su jais.

„Aš Justinai nedaviau ramybės kiekvieną dieną – skambindavau po kelis ir keliolika kartų. Rekordas yra 37 skambučiai per dieną“, – pasakojo Ieva, sulaukusi netgi grasinimų dėl persekiojimo.

Apie įvairaus pobūdžio grasinimus, reikalavimus pašalinti įspėjamąsias žinutes apie bendrovės „Campheads“ nesąžiningą veiklą pasakoja visi su „Kauno diena“ kalbėję nukentėjusieji, todėl straipsnyje neminime jų pavardžių.

Bendrovė be turto

Skelbiama, kad bendrovė „Campheads“, kuriai vadovauja Justina Žlibinienė, veikia jau trejus metus. Registruota Kaune, turi keturis darbuotojus, kurių vidutinis atlyginimas – apie 1 250 eurų, skola „Sodrai“ viršija 6,5 tūkst.eurų.

Kemperius nuomojančiai kompanijai priklauso vos viena transporto priemonė, kitus jai buvo patikėję kiti savininkai.

Kai per žadėtas dvi valandas nesulaukėme pinigų, supratome buvę apgauti.

„Atostogos suplanuotos dviejų šeimų dar vasario mėnesį. Apgavo, beširdiškai, be jokio supratingumo. Dviem šeimoms sugadintos kruopščiai planuotas septyniolikos parų atostogos į Italiją. Direktorė Justina melavo visą parą, vis žadėdama pateikti kemperį su įvairiomis istorijomis. Kaip vėliau paaiškėjo, viskas konfiskuota, įmonė prasiskolinusi kemperių savininkams. Likome be pinigų, labai didelių pinigų, ir be kemperio. Būkite protingi ir aplenkite šią įmonę. Paduota į teismą dėl didelių pinigų pasisavinimo“, – tokio pobūdžio atsiliepimai dominuoja nuo liepos.

Vieni nukentėjusiųjų tapo liudininkais, kai atvykę į  „Campheads“ aikštelę Giraitėje čia rado kemperių savininkus ir policijos pareigūnus. Anot nukentėjusiųjų, jie pataikė tuo momentu, kai savininkai su policija atvyko atsiimti bendrovei „Campheads“ patikėtų kemperių.

Suviliojo procentais

Rugpjūčio pradžioje „Kauno diena“ rašė, kad Kauno policija aiškinasi, kaip bendrovės „Campheads“ vadovai galimai prasuko beveik 500 tūkst. eurų vertės aferą. Pradėtame ikiteisminiame tyrime – keturiolika nukentėjusiųjų.

Tačiau šis tyrimas dėl šiek tiek kitokios „Campheads“ veiklos. Nukentėjusieji pasakojo, kad juos visus sugundė kone identiškos istorijos apie investavimo galimybes.

Anot jų, bendrovė „Campheads“ siūlė investuoti pagal įmonės pateiktą nuomos modelį: išsinuomoti iš įmonės transporto priemones – kemperius, kuriuos pagal lygiagrečiai sudarytas tarpininkavimo sutartis perduos subnuomoti klientams. Investicijos sumos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų.

Investicija pasiūlyta itin palankiomis sąlygomis – metams išsinuomoji kemperį, kurį įmonė valdo nuomos pagrindu. „Campheads“ kaip tarpininkė šiam kemperiui suranda klientų, kurie nuomojasi atostogų kelionėms.

Sutartyse nurodoma, kad bendrovė įsipareigoja surasti klientų ir sumokėti 14–17,5 tūkst. eurų per metus. Pagal tarpininkavimo sutartis įmonė taip pat įsipareigojo sudaryti su klientais sutartis, kemperius prižiūrėti, juos išduoti ir rūpintis kitais reikalais, susijusiais su nuoma.

Kitaip tariant, dalis nukentėjusiųjų – kemperių savininkai, išnuomoję juos bendrovei, kad transporto priemonės uždirbtų pinigų, o ne stovėtų garaže. Kiti turėjo pinigų ir nusprendė investuoti į kemperių verslą, iš kurio žadėta solidi grąža.

Kad kažkas negerai, investuotojai susigriebė tada, kai ėmė nebegauti grąžos už investiciją ir buvo pradėti maitinti pažadais apie ryt, poryt ar po savaitės įkrisiančius pinigus.

Negana to, paaiškėjo dar viena iškalbinga aplinkybė – pasirodo, vieną ir tą patį kemperį bendrovė „Campheads“ subnuomoja keliems asmenims.

„Bendrovė įsipareigojo už tą pačią transporto priemonę sumokėti iš viso 240 ar 320 proc. iš kliento gautos kainos už nuomą, o tai paneigia bet kokią verslo logiką ir leidžia daryti išvadą, kad įmonė, atstovaujama A. Žlibino ir Justinos Žlibinienės, kuri sutarčių sudarymo metu veikė kaip faktinė vadovė, niekada neturėjo tikslo vykdyti nuomos ir tarpininkavimo sutarčių iki galo ir sumokėti sulygtą atlygį“, – pabrėžė nukentėjusiųjų interesams atstovaujanti teisininkė Dineta Valkauskaitė.

Tyrimas dėl investicijų

Generalinė prokuratūra patvirtino, kad Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Campheads“ veiklos, tačiau nepatikslino, kodėl iki šiol neapribota įmonės veikla.

Pagal dar rugpjūčio viduryje paliktus pranešimus i akivaizdu, kad įmonė tęsia darbą. Nukentėjusieji dėl sugadintų atostogų minėjo ir direktorės J. Žlibinienės užuominas apie tai, kad pinigus grąžins, kai kiti klientai sumokės. Nesunku daryti prielaidą, kad skolos kaišomos naujų klientų pinigais už kemperių nuomą.

Nukentėjusieji pasakojo ir apie J. Žlibinienės pareiškimus, kad bylą esą užsuko konkurentai, ir tai, kad ji įsitikinusi, jog  ją laimėsianti, pastarieji bus priversti sumokėti 1,5 mln. eurų. Iš tiesų kitoje magistralės Vilnius–Klaipėda, ties Giraite, pusėje veikia kita kemperius nuomojanti kompanija, kurioje anksčiau dirbo J. Žlibinienė.

„Taip, ji dirbo pas mus, bet atleidome dėl nesąžiningai atliekamo darbo. Buvo tokia nemaloni istorija ir didelė krizė. Tačiau dabar jau esame išsprendę viską ir nebeturime jai priekaištų“, – buvus ne itin skaidrių finansinių dalykų patvirtino kompanijos „Kemperiai365“ direktorė Karolina Kungė.

Šiandienos kontekste J. Žlibinienę vejasi ir praeities šešėliai. Ji, dar turėdama Palaimaitės pavardę, 2016 m. buvo minima viešojoje erdvėje. Žmonės.lt rašė: „Žinomi žmonės sukilo prieš elektroninio žurnalo „Mados priešpiečiai“ kūrėją Justiną Palaimaitę, esą ji apgaulės būdu vilioja pinigus. Pati Justina 15min.lt pripažino turinti skolų: „Tačiau niekuomet nesakiau, kad piktybiškai jų nesiruošiu grąžinti.“

Tuomet minėta, kad socialiniuose tinkluose plinta susirašinėjimų su J. Palaimaite kopijos, nukentėję asmenys vadina Justiną „aferiste, kuri sąmoningai apgaudinėja klientus“.

2012 m. J. Palaimaitė buvo teisiama dėl sukčiavimo. Nuosprendyje nurodoma, kad ji žmonėms žadėjo iš JAV atvežti „Iphone“ telefonų, surinko apie 200 tūkst. litų, bet telefonų neatvežė. Tąsyk moteris pripažino kaltę. Jai buvo skirta bauda.

Komentaras

Justina Žlibinienė

„Campheads“ direktorė

Mums yra žinoma, kad į jūsų redakciją kreipėsi žmonės, kurie galimai nukentėjo dėl to, kad negavo kemperių planuotoms atostogoms. Ši problema įmonei yra žinoma ir sprendžiama taip: kliento ir įmonės susitarimu derinamas kitas atostogų laikas ir jų metu suteikiamas kemperis, sutarus dėl termino ir nuolaidos dydžio; klientui yra grąžinamos piniginės lėšos.

Šiuo aspektu pažymime, kad įmonė prievoles vykdo įstatymo nustatyta eiliškumo tvarka. Klientai, kurie dar negavo sumokėtų piniginių lėšų, yra laikomi trečios eilės kreditoriais.

Su visais klientais, kurie sutinka ir kreipiasi į mane, vadovę, sudaromas skolos mokėjimo grafikas ir dedamos maksimalios pastangos jį vykdyti. Šiandien yra labai daug fizinių ir juridinių asmenų, kuriems prievolės jau yra įvykdytos.

Dėl ikiteisminio tyrimo. Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija. Tai yra pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių žmogaus teisių ir laisvių garantijų. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje užtikrinama asmens nekaltumo prezumpcija negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais. Jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali laikyti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Dėl anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo jokie komentarai dėl ikiteisminio tyrimo nebus teikiami.