Be kompromisų

Kintiškiai naftininkų į gyvenvietę neįsileis

Šeštadienį Šilutės rajono Kintų kultūros namų salė, kur vyko numatomų statyti naftos gręžinių poveikio aplinkai ataskaitos svarstymas ir susitikimas su UAB „Minijos nafta“ atstovais, buvo pilnutėlė. Naftininkai žadėjo kintiškiams 12 naujų darbo vietų, sutvarkyti kelius ir uostelį. Tačiau neatsirado nė vieno žmogaus, kuris būtų pasakęs, kad šalia Kintų, prie pat Kuršių marių, naftos gręžiniai yra reikalingi. Organizuotai ir argumentuotai išdėstyta, kokią žalą kintiškiams, jų ateičiai ir Kuršių marioms gali turėti naftos gavyba.

Susitikime pipirų kliuvo ne tik naftininkams, bet ir Šilutės rajono merui. Beveik kiekviena kintiškių kalba buvo palydėta pažadu – neįsileisti naftininkų į gyvenvietę.

Gręžiniai prie sodybų

Žemės kloduose prie Kintų ir virš Kuršių marių 2 kilometrų gylyje gali būti naftos. Tokią prielaidą pateikia pernai atlikti brangiai kainavę seisminiai tyrimai. UAB „Minijos nafta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas sakė, kad, norint įsitikinti, ar seisminiu būdu užfiksuotuose žemės sluoksnio pakitimuose tikrai yra naftos, būtina gręžti gręžinius. Jo teigimu, tik kas dešimtas gręžinys būna su nafta, dažniausiai seisminiu būdu užfiksuotuose žemės sluoksnio pakilimuose būna vanduo.

Poveikio aplinkai ataskaitoje apsvarstytos keturios galimos gręžinių vietos. Viena jų – Kuršių mariose. Tačiau įvertinus visas keturias vietas numatyta gręžti du gręžinius tarp Kuršių marių ir Kintų gyvenvietės. Vieno gręžinio vieta – netoli Kintų paplūdimio, už 300 metrų nuo sodybos, kito netoli girininkijos pastato, prie Kintų gyvenvietės prieplaukos. Tvarkant dokumentus gręžiniai įvardinti kaip naftos žvalgybos ir gavybos. Tai, kad numatyta ir gavyba, labiausiai ir neramina Kintų gyventojus. Manoma, kad prie Kuršių marių degantys fakelai palaidos Kintų viziją būti poilsio ir rekreacijos traukos centru. Naftininkų teiginiai, kad išgręžus gręžinį ir atlikus žvalgybą naftos gali būti ir nerasta, kintiškių neįtikina. Jie mano, kad naftininkai gudrauja iš anksto žinodami, kad naftos ten tikrai yra ir ją siurbs. Logiška, kad, jei nafta būtų surasta, ją naftininkai stengtųsi ir išpumpuoti.

Gyvūnai svarbiau už žmones

Dėl švaraus oro iš miesto į Kintus vėl sugrįžusi gyventi Asta Gužauskienė sakė, kad net gydytojai stebisi, kad pasveiko jos kvėpavimo ligomis nuolat sirgę vaikai. Kintų vidurinės mokyklos mokytoja Ingrida Ežerskienė sakė, kad džiaugiasi turėdami šalia Kintų pušynėlį su miško takais, pamarį, kur rengiamos įvairios sporto ir sveikatos šventės, kasmet organizuojamos skautų, šaulių stovyklos, veikia respublikinė žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos vaikų stovykla „Vėtrungė“.

Kodėl naftininkai nori įkelti koją į tokį žmonių pamėgtą kampelį, kuris įeina į Kintų gyvenvietės ribas? Ar nėra vietos toliau nuo gyvenvietės ir Kuršių marių, jukdabartinės technologijos leidžia gręžti ne tik stačius, bet ir nuolydžius gręžinius?

Esmė tai, kad tik ties Kintų gyvenviete prie Kuršių marių yra valstybės nesaugoma teritorija. Iš vienos pusės ties Kintais yra Nemuno deltos regioninis parkas, iš kitos pusės – Kintų botaninis draustinis. Ten įstatymai, saugantys gamtą, kategoriškai draudžia naftos gavybą. Todėl naftininkams liko vienintelė išeitis – lįsti į Kintų gyvenvietės ribas. Šis atvejis įrodo, kad Lietuvoje gyvūnai yra svarbesni už žmones.

Nepasitiki naftininkais

Į stiprią bendruomenę susitelkę gyventojai mano galėsiantys paveikti, kad Aplinkos ministerija nederintų naftos gavybos ir žvalgybos gręžinių poveikio aplinkai vertimo ataskaitos. Į naftininkų argumentus kintiškiai nebando įsiklausyti, tvirtai įsitikinę, kad gręžinių Kintuose negali būti. Kintams atstovaujantis Šilutės rajono tarybos narys Andrius Lygutas netgi iškėlė šūkį: „Kintai be marių – Kintai be ateities“. Manoma, kad naftininkų įsikūrimas prie Kuršių marių užterš šį vandens telkinį. Todėl skeptiškai sutiktas naftininkų teiginys, kad gręžiniuose operatoriais galės dirbti 12 kintiškių. Replikuota, kad daugiau darbo vietų netektų žvejai, poilsio ir turistinio verslo organizatoriai. Naftininkai kaltinti ir dėl to, kad pernai, atlikdami seisminius tyrimus, Kuršių mariose privertė pasitraukti žuvis. Kintų girininkas Romualdas Barkauskas sakė, kad seisminių tyrimų metu sugadinę kelius ir pievose palikę gilias provėžas naftininkai jų taip ir nesutvarkė.

Priekaištų pasakyta ir dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Su ataskaita norėjo susipažinti apie 40 kintiškių, tačiau tai padaryti galėję tik du. Susipažinęs su ataskaita Pranas Vaišvilas teigė, kad ji netinkamai sunumeruota, susidaręs įspūdis, kad įvairioms institucijoms pateikiami skirtingi ataskaitos variantai. Suabejota, ar teisinga, kai ataskaita rengiama naftininkų užsakymu. Todėl ji esanti vienpusiška, neatsakyta į daugelį klausimų.

Priekaištai valdžiai

Pasiryžę kovoti su naftininkais, kintiškių delegatai jau buvo apsilankę pas Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską, kai kurie netgi susitiko su Nidoje atostogaujančiu Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku. A.Paulauskas neva pasidžiaugęs aktyvia ir teisinga kintiškių veikla, pažadėjęs, kad bus keičiami įstatymai, susiję su poveikio aplinkai vertinimu. A.Brazauskas pažadėjo kintiškiams grįžęs iš atostogų Vyriausybės narių pasitarime išanalizuoti padėtį Kintuose.

Kintuose vykusiame susitikime priekaištų pasakyta Šilutės rajono valdžiai. Buvęs rajono meras, dabar Ventėje esančio poilsio komplekso savininkas Šarūnas Laužikas sakė, kad dar 1998 metais Šilutės rajono valdyba buvo priėmusi sprendimą neprivatizuoti teritorijos tarp Kuršių marių ir Kintų gyvenvietės. Tačiau dabartinis Šilutės rajono savivaldybės administratorius Virgilijus Pozingis toje teritorijoje leido rengti naftos gręžinių detaliuosius planus. Šilutės rajono meras Arvydas Jakas neva nieko apie tai nežinojęs. Kintų gyventojus nustebino pasyvi rajono mero pozicija.